Deja, išbuvau ten apie vieną valandą, bet nieko panašaus nebuvo. Jokių knygos sutiktuvių. Tik sienose kabojo Vytauto Kauno tapyti „Šviesos skliautai“. Šviesos nepastebėjau. Šiek tiek pakenčiami buvo: Lieptas; Pavėsinė; Dvaras. Dar suklypusi Kolonada. Ne dvaras, bet laiptukai. Visi kiti „šedevrai“ pranašavo „pasaulio sostinėje pabaigą“. Pagrindinė idėja—viskas griūva. Griuvėsiai. Statramsčiai, balkiai, stogo konstrukcijos... Pilkais, sauso asfalto ir kitų spalvų sodriais dažais nutapyti ... griuvėsiai.
O lygiai prieš savaitę irgi šios galerijos svetainėje buvo parašyta: Deima Katinaitė. Tai pirmoji parodų ciklo, skirto spalvos fenomeno tyrinėjimams bei erdviniams ieškojimams, ekspozicija. Atskaitos taškas, kuriame nėra nieko baigtinio. Paveikslai sukurti 2012 metais ir pritaikyti achromatiniams eksperimentams. Technika: drobė, aliejiniai dažai. Parodą kviečiame aplankyti 2012m. lapkričio 27 - gruodžio 8 dienomis. Atidarymas lapkričio 27 dieną ...
Buvau, mačiau. Jokio turinio ar idėjos. Nelengva žodžiais apibūdinti... Juodi plėmai, lyg malkų pagaliai laužui kurti. Technika?? Jokių mechanizmų, technikos nebuvo, taip ji vadina tepliojimo būdą. Tai koks šitų eksperimentų tikslas ? Juk lankytojai, pakviesti tinklaraščio ir LRT radijo, ateina į galeriją tikėdamiesi rasti M E N O !
Prisiminiau dar vieną senesnę „šedevrų“ parodą sostinės Pamėnkalnio g. 1 galerijoje. Dailininkė su garsaus tėvo pavarde pakabino didelę drobę. Ši atsirado, matyt, šitaip. Vienas vairuotojas iš balkono išpylė žemyn naudotą tepalą. O ten stovėjo beždžionė. Toji pasivoliojo ant švarios drobės ir ... tepalas baigtas. Ateikite, žmonės, gėrėkitės, jei ką nors suvokėte. Jeigu nesuvokėte, tai išgerkite kas raudono, kas bespalvio vyno pustaurę nemokamai ir viskas...