Tas, kas truputėlį raukia apie išsilavinimą ir etiketą, sutiks, kad Lietuvoje yra daugiau runkelių nei išsilavinusių - išmanančių etiketą. Tikrai neturiu omenyje, kad baigęs aukštąjį yra išsilavinęs, o kaime gyvenantis yra runkelis. Išsilavinęs yra tas, kas išsilavino ir nesvarbu - kaip.
Sutinku, kad Lietuvos žmonės dar tik pradeda lavintis, tad ir cirko negalima išvengti. Juokingiausia, kai "kaimietis" (neturiu omenyje kaime gyvenančio) neatpažįsta grėblio ir ant jo užlipa, nors su juo dirbo ilgus metus.
Paaiškinu, kas yra tikras kaimas ir tikras kaimietis, ir ką reiškia neatpažinti grėblio ir ant jo lipti: niekas nesiginčys, kad Lietuva yra labai mažas kaimas, netgi vienkiemis, remiantis kitų šalių dydžiu ar žmonių skaičiumi. Išsilavinęs nesiginčys, kad lietuvis (toliau - kaimietis), yra dar labai labai atsilikęs nuo miesto (daugumos išsilavinusių pasaulio šalių) ir miestietiško (pasaulietiško) gyvenimo.
Na, ir priėjo laikas paaiškinti, kas yra tas grėblys, kurį kaimietis greitai pamiršta ir ant kurio skaudžiai užlipa: grėblys - tai mūsų kalba, kurią baigiame išnaikinti vartodami tokius žodžius kaip: „opozicija“, „pozicija“, „prioritetai“, „subtilus“, ir dar šimtai angliškų žodžių. Kaimietis tikriausiai nesutiks ir ims porinti, kad tai yra tarptautiniai žodžiai. Sutinku. Tarptautiniai žodžiai gali būti vartojami tik tuo atveju, jei neįmanoma kažko apibūdinti lietuviškai. Kadangi anglų kalbą moku, kaip ir lietuvių, tai galiu drąsiai teigti, kad dar neradau nė vieno anglų kalbos žodžio, kurio nebūtų galima išversti į lietuvių kalbą.
Dar kaimiečiui noriu pasakyti, kas yra tarptautinis žodis: Lietuvoje tarptautiniais žodžiais galėtume vadinti tik tuos žodžius, kurie sutampa su mūsų kalba. Pavyzdžiui: etika, agurkas (labai daug pasaulio šalių panašiai sako). Parašiau tik du žodžius, nes jei išvardinsiu visus, tai agurkams, oi, kaimiečiams gali būti per sunku viską išmokti per kartą, o kai mokslai yra per sunkūs, dažniausiai jie yra ignoruojami.
Tad grįžtu prie tarptautinių žodžių: čia sutiks visi, kas turi bent truputėlį išsilavinimo (pasikartoju: ne popierių ar diplomą, o išsilavinimą), kad visame pasaulyje tarptautiniais žodžiais yra vadinami tik tie žodžiai, kurie kartojasi daugelyje pasaulio šalių, pavyzdžiui, norvegų, švedų, danų ,islandų ir dar daugelyje kitų pasaulio kalbų yra tūkstančiai žodžių, kurie yra angliški, nes tų šalių kalbos yra sudarytos iš pvz: 50 proc. anglų, 50 proc. vokiečių. O iš kokios kalbos sudaryta lietuvių? Deja, mūsų kalboje nei anglų, nei vokiečių kalbų net užuomazgų nėra.Tad nedarykime beždžionių cirko iš brangios kalbos, vartodami tuos neva tarptautinius žodžius.
Juokingiausia, kai neišmanėlis gavęs diplomą ar pabuvojęs užsienyje bent metus grįžtą į Lietuvą, užima aukštą postą ir diriguoja, kas kaip turi būti. O dar žodyną kokį vartoja. Aišku, visa tai vardan to, kad atrodytum ypatingai išsilavinęs. Nors mėšlo kvapas dar ir dvelkia, svarbiausiai yra taktika: parodyti prastuomenei savo kalbą, kurios ji nesuprastų, apsirišti skudurėliais aplink kaklą - kaip kitose pasaulio šalyse aukštuomenė daro, ir išsilavinusio įvaizdis garantuotas.
Lietuva dar tik lipa iš mėšlo, lietuviai dar tik įgauna išsilavinimą. Tad norėčiau palinkėti visiems kaimo broliams, kad nesistengtumėte per greitai pakilti, nes skaudžiai teks kristi. Būdami natūralūs daugiau pasieksime.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
