Žinot, galvoju, kad aš truputį šuniukas (kas pažįsta veisles, sako, kad esu šiurkščiaplaukio takso mišrūnė). Bet dar truputį aš ir čigoniukė. Nes nuo pat kūdikystės esu klajūnė. Bet ne ta, kuri pati iškėlusi uodegą išėjo laimės ieškoti, o ta, kuri tiesiog neturėjo savo vietos. Buvau nuolat perdavinėjama. Todėl dar truputį esu ir estafetė. Keliavau nuo mamos - pas šungaudžius, iš ten pas savanorius globėjus, iš ten pas kitus globėjus. Dabar glaudžiuosi pas „Naminukų“ savanorę Astą. Ji liepė man baigti verkšlenti ir pažadėjo man galutinai padėti surasti namus! Ji moko mane įvairių triukų, todėl dar truputį esu ir cirko artistė. Bet tik truputį, nes ne viskas išeina.
Ech, o savo noru esu tik Muka. Maža kalytė su barzdele. Muka, ir tiek! Jauna, padūkus, neirzli, draugiška, patikima, sargi, linksma, energinga, „bučiuoklė“, lipikė ant kelių, žaidimų čempionė, na tiesiog Muka! Stengiuosi viską: ir klausyt, ir palot, ir nelot, ir suprast, ir nepridaryt per daug balučių iš džiaugsmo (nes mane nudžiuginti visai nesunku). Mano būsimieji Šeimininkai, aš tikrai be galo stengiuosi būti gera ir pažadu išmokti visko. Tik dabar, kol maža, dar būna užsimirštu kad namai - ne tualetas, o, kad šliurė - ne žaisliukas. Bet kam nepasitaiko, tiesa?
Aš nebenoriu klajoti. Aš nebenoriu nei trupučio būti čigoniukė, estafetė, ar cirko artistė... Aš noriu būti namų šuniukas, Tavo maža geriausia draugė su barzdele. Visą gyvenimą.
Jei žiūri į mane, į savo Muką ir nori būti kartu, skambink „Naminukų“ savanorei Astai 8 614 69186 (Vilnius).
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
