Pastarąsias porą savaičių oro temperatūra šoktelėjo šiek tiek aukštyn ir praktiškai visomis dienomis būdavo 16 –18 laipsnių šilumos (lietaus beveik nebuvo), kai tuo pat metu Lietuvoje pradėjo šalti ir vis matėme temperatūros nukritimus iki 15–20 laipsnių šalčio bei didžiules pusnis.
Prekybininkai ne tokie įkyrūs
Eglutes ir namus portugalai taip pat puošia, bet prekybininkai kiek mažiau kiša įvairius papuošimus – nėra perkrauti visi praėjimai, ir netgi poroje didelių parduotuvių neradome eglutei reikalingų atributų papuošti – teko apsilankyti kinų krautuvėlėse. Įdomus papuošimo atributas – pakabinti Kalėdų Senelio lėlę iš lauko pusės: atrodo lyg senelis liptų siena lango link.
Dideliuose prekybos centruose visur sėdi Kalėdų Seneliai su kokia nors pagalbininke bei fotografu ir kviečia vaikus pabendrauti su seneliu, o atsisveikinant vaikams įteikia dovaną – dažniausiai pasakų knygutę. Šiemet tikėjomės, kad bus atrakcija mūsų mažajai eiti pas Kalėdų Senelį, bet įsitikinom, kad dar per baisiai atrodo tie beveik beveidžiai seniai su ilgomis barzdomis, nors ir ne jai vienai, o ir keletui panašaus amžiaus portugalų vaikučių taip pasirodė.
Perkant dovanas Portugalijoje labai patiko, kad tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek ir smulkiose parduotuvėlėse dovanos yra pakuojamos visiškai nemokamai. Pardavėjos netgi kainas nukerpa prieš supakuodamos, kad gaunantieji nesužinotų.
Šiemet nors ir sutikome šventes trise, tačiau 12 patiekalų bandėme pasiruošti. Ne visko pasiruošimui galima rasti, todėl likome be kūčiukų iki kitų metų.. Dalį produktų (pavyzdžiui, silkės) galima rasti ukrainiečių parduotuvėje (Sintroje), kur taip pat yra ir lietuviškų prekių – šokoladų, įvairių konservų ar alaus. Dalį paruoštų kalėdinių patiekalų galima nusipirkti prekybos centruose ar specializuotose krautuvėlėse, pavyzdžiui, iš populiariosios menkės buvo bent keletas skirtingų patiekalų.
Kūčių dienos pirmojoje pusėje nemaža dalis portugalų lekia į parduotuves susipirkti visą maistą šventėms, tuomet mažosios saldumynų parduotuvėlės klesti, nes dienos prekyba pagausėja keleriopai. Mūsų pamėgtoje parduotuvėlėje į pagalbą buvo pakviestos bent kelios dar nematytos pardavėjos, kad spėtų visus aptarnauti. Čia labai visų mėgstamas portugalų tradicinis vaisinis pyragas (bolo rei) mums didelio įspūdžio nepadarė, netgi sakytume - neskanu… (aišku, kiekvienam savo), nors kiti portugalų saldumynai tikrai išskirtinio skonio.
Netradicinė Lisabonos eglutė
Vieną nevisai saulėtą dieną sugalvojome aplankyti Lisaboną ir pasižiūrėti kaip daugiamilijoninis miestas laukia Kalėdų. Aišku, į Lisabonos centrą automobiliu važiuoti būtų šiek tiek nepatogu, nes ir miestas nepažįstamas, ir automobilio stovėjimas brangus, taigi vykstame traukiniu. Ši transporto priemonė mūsų mažajai labiau patinka, nes gali laisvai judėti ir nemažai žmonių maloniai ją kalbina.
Pirmą gražų įspūdį paliko pats stoties pastatas, o vėliau ir Pedro IV aikštė, kurios visas papuošimo grožis išryškėjo tik sutemus. Toliau pasukome vienos didingiausių Lisabonos aikščių link – Komercijos aikštės (Praça do Comércio), kurioje tikėjomės rasti miesto kalėdinę eglutę. Taip, ją radome, aišku, ne iškart supratome, kad tai ji, nes tikėjomės ne tokios... Toliau nuo jos atsitraukus buvo galima suprasti ir pasigrožėti keistoka eglute. Tai - paprasčiausiai eglutės forma ištempti tentai, kur viename šone transliuoja vaizdą iš aikštės. Tai buvo didžiausia pramoga prie jos susirinkusiems, kad gali pamojuoti į kamerą ir save pamatyti ant vieno eglutės šono.
Pagrindinė gatvė (Rua Augusta), vedanti eglutės link, buvo gražiai papuošta, ten virė pagrindinis miesto gyvenimas. Prie pat įėjimo į šią gatvę galima buvo išgirsti kalėdinį chorą, giedanti girdėtas dainas, tačiau dar nelabai suprantama kalba. Bet vis tiek smagu — jaučiasi kalėdinė dvasia. Einant toliau buvo galima rasti ne vieną kaštonų kepėją, su savo aparatais uždūminantį pusę gatvės. Tai - vienas iš mėgstamų portugalų skanėstų, kurių, aišku, galima pasikepti ir namuose.
Teko saugotis vagių ir narkotikų prekeivių
Toliau einant gatve sutikome gyvas statulas, kurios sujuda, jei įmeti pinigėlį. Čia pat pasirodymą surengė žmogus, vaikštantis per stiklą ir žaidžiantis su ugnimi. Aišku, kiekvienas iš animatorių už savo pasirodymą tikisi surinkti pinigų, bet toks jų darbas. Dar teko sutikti ir jaunimėlio — gatvės šokio grupę, kur keletas panelių šoko gatvės šokį po Rua Augusta arka, visai kaip filmuose, buvo smagu gyvai pasižiūrėti.
Tokiu laiku žmonių pasirodė labai nedaug, gal todėl, jog sekmadienis. Paėjėjus kelis šimtus metrų į šoną nuo pagrindinės aikštės, jau gatvėse buvo galima sutikt vos vieną kitą žmogų, ir netgi atrodė visiškai nesaugu vaikščioti tamsiais skersgatviais. Tą patį patvirtino ir vienos suvenyrų krautuvėlės, į kurią buvome užsukę šiek tiek apsipirkti, pardavėjas. Jis paragino kuo arčiau savęs laikyti pinigines ir kitus svarbius daiktus, nes vagystės Lisabonoje įvairiais metų laikais ir bet kuriuo paros metu yra gan dažnos, o mes dar ir atrodome kaip turistai.
Pasukome pagrindinės gatvės link. Ir nors buvo dar tik 18–19 val., daugelis parduotuvių, kavinių jau buvo užsidarę, žmonės išsiskirstę, gatvės animatoriai taip pat dingę, tačiau vieno dalyko padaugėjo. Nuo tada, kai sugrįžome į pagrindinę gatvę ir praėjome joje kokį kilometrą, sulaukėme bent 4 ar 5 gana atvirų pasiūlymų nusipirkti įvairiausių narkotikų. Norintiems čia nebūtų problemų surasti pardavėjų, o policijos - praktiškai nė kvapo aplink nebuvo matyti visą pusdienį.
Jau judame stoties link, tačiau sunku praeiti pro Pedro IV aikštę, kur sutemus pasirodė visas jos gražumas. Čia yra ir atrakcionų vaikams, kuriuose 2 eurų (6,9 Lt) mokestį gali suptis vienoje iš 5 supynių. Čia taip pat gausu šviečiančių suvenyrų pardavinėtojų, kurie gan įkyriai siūlo įsigyti jų šviečiančių žaisliukų. Aišku, vaikams pamojavus po nosimi tokiu žaisliuku, jie jų užsinori, o čia ir prasideda išsisukinėjimo ir atsikratymo įkyriais pardavėjais menas.
Galiausiai spėjame į 22 val. 08 min. traukinį, kuris pajuda namų kryptimi, o mes grįžtame namo pavargę, bet kupini kalėdinio nusiteikimo.
Buvusius ir esamus aprašymus galite rasti bendraukime.lrytas.lt, „Facebook“ puslapyje „Trise po pasaulį“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
