Gydytojai mano, kad turėjau neblogų galimybių numirti du, gal net tris kartus. Džiaugiuosi, kad jų prognozės šįkart neišsipildė.
Prie krūtinės stetoskopą pridėjusi Kauno klinikų gydytoja išgirdo garsą, šiek tiek primenantį vandens šniokštimą klozete. Jos nuomone, normali žmogaus širdis šitaip negali dirbti.
Gydytojai išvis atrodė keista, kad dar vaikštau.
Labai greitai ji paskelbė nuosprendį: širdies vožtuvo keitimo operacija, kibirai antibiotikų infekcijai sunaikinti ir mažiausiai du mėnesiai ligoninės palatoje.
Nesu toks kvailas, kad nesuprasčiau situacijos rimtumo, todėl svarsčiau: kam ir ką esu tiek blogo padaręs, kad sulaukiau tokio atpildo? Gal prakeikė mano rašinių herojai.
Patys didžiausi pesimistai, kurių pasitaikė tarp draugų, jau ėmė dairytis gražesnių gedulingų vainikų ir rinkti pinigus gėlėms.
Gydytojai buvo tikri šaunuoliai ir mėgino gražiai mane mulkinti esą nieko baisaus nenutiks. Žinoma, kas gi čia baisaus? Žmonės miršta kasdien, o vienu daugiau ar mažiau - koks skirtumas? Niekas netekties net nepastebės.
Morgas arba „Ryanair“
Žvilgtelėjus pro langą mintys apie artėjančią giltinę su dalgiu tik sustiprėja, mat puikiai matyti klinikų morgas, o prie jo nuolat zuja visokių „nutrūkusių stygų“, „praradimų“ ir „paskutinių atodūsių“ darbuotojai, kurie krauna į automobilius savo „klientus“.
Vaizdas nuteikia nelabai optimistiškai. Jeigu tai būtų 5 žvaigždučių viešbučio „Hilton“ kambarys, tuoj pat pareikalaučiau jį pakeisti ir dar sumokėti kompensaciją.
Ligoninėje reikalauti tokių dalykų nepriimta, todėl išties labai apsidžiaugiau, kai atsidūriau priešingoje pastato pusėje esančioje palatoje.
Pro jos langą puikiai matėsi Karmėlavos oro uoste kylantys ir į jį besileidžiantys oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvai. Visai kitas reikalas! Nors apie kelionę kol kas galima tik pasvajoti, bent jau nešmėžuoja giltinės dalgis.
Pasitarnavau mokslui
Jau kitą dieną, šeštadienį prie lovos išdygo dvi medicinos studentės.
Turbūt pačios pažangiausios, nes studijoms aukojo savaitgalio poilsį. Gal pabūgo, kad numirsiu nieko nepapasakojęs apie ligos simptomus ir nepasitarnausiu mokslui?
„Gydytoja sakė, kad esate draugiškas pacientas ir mums padėsite“, - drąsiai pareiškė viena studentė.
Kiek galėjau, tiek padėjau. Kitą savaitę studentai užsukdavo kiekvieną dieną. Kartais vos du trys, kartais - net dešimt. Keli buvo labai smalsūs.
Ir kiekvienam rūpėjo pridėjus stetoskopą pasiklausyti to šniokšimo, primenančio iš tualeto sklindančius garsus.
Dar po poros dienų aplankė trys kardiologės iš Kazachstano, kurios atvyko į Lietuvą pasimokyti iš vietos kolegų. „Lietuvoje atrodai nekaip, o Kazachstane sunkiomis širdies ligomis sergančių jaunų žmonių - gausybė“, - lyg ir pabandė mane paguosti viešnias iš tolimos šalies lydėjusi gydytoja.
Nelabai paguodė. Jau geriau būčiau įprastas, gerai žinomas ir ištirtas„atvejis“. „Smarkiai pasitarnavai mokslui“, - pusiau juokais, pusiau rimtai jau išlydėdamas iš ligoninės pareiškė žinomas Kauno klinikų kardiochirurgas profesorius.
Bus daugiau.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
