Gydytojai mano, kad turėjau neblogų galimybių numirti du, gal net tris
kartus. Džiaugiuosi, kad jų prognozės šįkart neišsipildė.
Prie krūtinės stetoskopą pridėjusi Kauno klinikų gydytoja išgirdo garsą,
šiek tiek primenantį vandens šniokštimą klozete. Jos nuomone, normali
žmogaus širdis šitaip negali dirbti.
Gydytojai išvis atrodė keista, kad dar vaikštau.
Labai greitai ji paskelbė nuosprendį: širdies vožtuvo keitimo
operacija, kibirai antibiotikų infekcijai sunaikinti ir mažiausiai du
mėnesiai ligoninės palatoje.
Nesu toks kvailas, kad nesuprasčiau situacijos rimtumo, todėl svarsčiau:
kam ir ką esu tiek blogo padaręs, kad sulaukiau tokio atpildo? Gal
prakeikė mano rašinių herojai.
Patys didžiausi pesimistai, kurių pasitaikė tarp draugų, jau ėmė
dairytis gražesnių gedulingų vainikų ir rinkti pinigus gėlėms.
Gydytojai buvo tikri šaunuoliai ir mėgino gražiai mane mulkinti esą
nieko baisaus nenutiks. Žinoma, kas gi čia baisaus? Žmonės miršta
kasdien, o vienu daugiau ar mažiau - koks skirtumas? Niekas netekties
net nepastebės.
Morgas arba „Ryanair“
Žvilgtelėjus pro langą mintys apie artėjančią giltinę su dalgiu tik
sustiprėja, mat puikiai matyti klinikų morgas, o prie jo nuolat zuja
visokių „nutrūkusių stygų“, „praradimų“ ir „paskutinių atodūsių“
darbuotojai, kurie krauna į automobilius savo „klientus“.
Vaizdas nuteikia nelabai optimistiškai. Jeigu tai būtų 5 žvaigždučių
viešbučio „Hilton“ kambarys, tuoj pat pareikalaučiau jį pakeisti ir dar
sumokėti kompensaciją.
Ligoninėje reikalauti tokių dalykų nepriimta, todėl išties labai
apsidžiaugiau, kai atsidūriau priešingoje pastato pusėje esančioje
palatoje.
Pro jos langą puikiai matėsi Karmėlavos oro uoste kylantys ir į jį
besileidžiantys oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvai. Visai kitas reikalas!
Nors apie kelionę kol kas galima tik pasvajoti, bent jau nešmėžuoja
giltinės dalgis.
Pasitarnavau mokslui
Jau kitą dieną, šeštadienį prie lovos išdygo dvi medicinos studentės.
Turbūt pačios pažangiausios, nes studijoms aukojo savaitgalio poilsį.
Gal pabūgo, kad numirsiu nieko nepapasakojęs apie ligos simptomus ir
nepasitarnausiu mokslui?
„Gydytoja sakė, kad esate draugiškas pacientas ir mums padėsite“, -
drąsiai pareiškė viena studentė.
Kiek galėjau, tiek padėjau. Kitą savaitę studentai užsukdavo kiekvieną
dieną. Kartais vos du trys, kartais - net dešimt. Keli buvo labai
smalsūs.
Ir kiekvienam rūpėjo pridėjus stetoskopą pasiklausyti to šniokšimo,
primenančio iš tualeto sklindančius garsus.
Dar po poros dienų aplankė trys kardiologės iš Kazachstano, kurios
atvyko į Lietuvą pasimokyti iš vietos kolegų. „Lietuvoje atrodai nekaip, o Kazachstane sunkiomis širdies ligomis sergančių jaunų žmonių - gausybė“, - lyg ir pabandė mane paguosti
viešnias iš tolimos šalies lydėjusi gydytoja.
Nelabai paguodė. Jau geriau būčiau įprastas, gerai žinomas ir ištirtas„atvejis“.
„Smarkiai pasitarnavai mokslui“, - pusiau juokais, pusiau rimtai jau
išlydėdamas iš ligoninės pareiškė žinomas Kauno klinikų kardiochirurgas
profesorius.
Bus daugiau.