Ir turtuoliai suserga
Beveik visi ligoninėje sutikti kolegos pacientai neabejojo, kad dosniai
neatsilyginus geriau net nesirodyti širdies chirurgams akyse. Mitas,
tačiau labai gajus.
Žmonių galimybės skirtingos, todėl kartais nepavyksta susikalbėti.
„Kiek davei?“ - koridoriuje klausia garbaus amžiaus Stanislovas iš
Klaipėdos.
„Penkis“, - atsako jaunas kaunietis, panašus į miklų vaidybininką.
„Penkis šimtus?“, - su viltimi perklausia klaipėdietis.
„Penkis tūkstančius“, - išdidžiai pareiškia kaunietis.
Galbūt jis tik meluoja norėdamas pasipuikuoti savo solidžia sąskaita
banke?
Kur paslėpti pinigus?
Didžiausia problema, kur patikimai paslėpti pinigus. Gerai, jeigu esi
Kauno gyventojas. Tuomet namiškiai pinigus gali atnešti tik tuomet, kai
jų prireikia. O ką daryti atvykėliams iš kitų miestų?
Ankstyvą rytą į palatą įlėkė linksmas, pakiliai nusiteikęs, optimizmu
trykštantis chirurgas, žinomas profesorius.
„Sveiki! Kaip laikotės, kaip savijauta?“, - klausia jis garbaus amžiaus
Antano iš Marijampolės.
„Blogai, blogai“, - tyliu balsu sudejuoja Antanas.
„Blogai? O kas atsitiko, kažką skauda?“, - nustemba profesorius.
„Pinigai dingo“, - vos girdimu balsu išstena senolis.
„Pinigai? Kokie pinigai?“, - jau visiškai nieko nesupranta profesorius.
Viską paaiškino į palatą užėjusi slaugytoja. Vežamas į operacinę Antanas
pinigus sudėjo į polietileno maišelį ir įsikišo į pažastį, tačiau
operacinėje gydytojai šį „seifą“ aptiko.
Pinigai iškeliavo į tikrą seifą. Netrukus jie buvo iškilmingai įteikti
Antanui. Šis puolė skaičiuoti.
Skaičiavo visą dieną ir vis purtė galvą. Antano skaičiavimais, pakete
turėjo būti dar viena 200 litų kupiūra.
Dingusių pinigų Antanas ieškojo ir atsibudęs 3 valandą nakties. Tikrino
prie lovos stovinčią spintelę, vartė lovos čiužinį, lindo į užvalkalus.
Paieškos baigėsi tik tuomet, kai triukšmo neapsikentę kaimynai pagrasino
Antaną apkulti ir išvyti į koridorių. Šis pagaliau susitaikė su tariama
arba tikra netektimi.
O štai Arvydas iš pakaunės sumanė pinigus paslėpti vilnonėse kojinėse,
kuriomis jis apsimovė vežamas į operacinę. Turbūt manė, kad gydytojai
neras tokios slėptuvės.
Surado ir po poros dienų gražino kojines su turiniu.
Nekankinkite slaugytojų!
Slaugytojų chalato kišenės, atrodo, specialiai pritaikytos tam, kad į
jas būtų galima įdėti šokolado plytelę.
Ligoniams tai labai patogu. Juk nelaikysi prie lovos torto, kol
pasirodys pati maloniausia ir jautriausia slaugytoja. Saldainių dėžės į
kišenę taip pat neįgrūsi.
Tačiau slaugytojos turėtų nuolat vaikščioti pas dantų gydytoją, jeigu
suvalgytų visas pacientų dovanojamas šokolado plyteles. Todėl jos šiuo
saldėsiu aprūpina draugų ir artimųjų vaikus.
Slaugytojos nelepinamos išskirtiniu dėmesiu, tačiau jos tikrai
apsidžiaugs gavusios kad ir pigesnį, bet kokį nors įdomesnį skanėstą.