Išsirinkęs iki 75,9 lito atpigintus marškinius ir dar kelis daiktus nuėjau susimokėti prie parduotuvės kasos. Jau norėjau įvesti savo kreditinės kortelės PIN kodą, kai žmona garsiai nusistebėjo, kodėl pardavėjos įvardinta kaina buvo tokia didelė.
Visas kainas patikrinusi pardavėja pastebėjo, kad kasos aparatas mano pasirinktus marškinius „įkainavo“ ne 75,9, o 129 litais. Būtent tiek jie kainavo nepritaikius nuolaidos žiemos sezono pradžioje.
Tuomet pardavėja patikrino kitus to paties modelio marškinius. Visų kaina buvo vienoda – 129 litai, nors ant marškinių užklijuotos etiketės bylojo, kad jie buvo „nukainoti“ jau ne pirmą kartą.
Pardavėja pripažino, kad pagal įstatymus, marškinius ji man turėtų parduoti už 75,9 lito, nes tokia kaina nurodyta etiketėje. Tačiau ji teigė negalinti to padaryti ir nusiuntė mane pas vyriausiąją kasininkę į pirmąjį parduotuvės aukštą. Ten procedūra kartojosi. Kasos aparatas buvo užsispyręs ir apie jokias nuolaidas nežinojo.
Galiausiai pardavėja pasakė, kad šių marškinių pirkti negalėsiu, nes jų man už nurodytą kainą parduoti negalima.
***
Vitas Ūsas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas:
„Teisės aktai numato, kad pardavėjas prekę privalo parduoti už tokią kainą, kuri nurodyta prekės etiketėje. Kilus ginčui dėl prekės kainos, vartotojas turi pretenziją pareikšti parduotuvės administracijai“.
Bendrovės „Apranga“, valdančios parduotuvę „Zara“, komentaras:
„Pardavėjai negalėjo parduoti marškinių pigiau, nes kasos aparato sistema to nebūtų leidusi. Mes aiškinsimės situaciją, kodėl taip atsitiko“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
