Iš ministro L. Linkevičiaus Lenkijos lietuviai sulaukė ne palaikymo, o spjūvio į veidą

Aš negyvenau Lietuvoje, tik jos pasparnėje, tačiau visada laikiau ją savo tėvyne. Vis nesuprasdavau komentuotojų, kurie internete taip kritikuoja savo šalį, o galiausiai prisipažįstą laimę radę svetur. Šiandien man atrodo, kad kažkiek juos supratau. Ir šiandien aš manau, kad ne pinigai juos išveda į užsienį. Jie tiesiog nebeapsikenčia būti savo „motinos“ spardomi ir žeminami. Taip pasijutau ir aš, ir turbūt ne vienas mano tautietis po ministro Lino Linkevičiaus viešnagės Lenkijoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius ir jo kolega lenkas R. Sikorskis.<br>URM nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius ir jo kolega lenkas R. Sikorskis.<br>URM nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vis dar lietuvė

Feb 9, 2013, 8:48 AM, atnaujinta Mar 12, 2018, 7:15 AM

Pernai vos atvykęs į Vilnių Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis tiesiai iš oro uosto patraukė pas savo tautiečius Šalčininkuose. Manyčiau, kad tai – savitas Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pažeminimas.

Tuo tarpu Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, šią savaitę atvykęs savo pirmojo vizito į kaimynę Lenkiją, pasielgė pagal protokolą, parodydamas pagarbą Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui.

Bet grįždamas iš Varšuvos panoro susitikti su savo tautiečiais, gyvenančiais Lietuvos-Lenkijos pasienyje. Taip ir likau nesupratus, koks buvo to susitikimo tikslas.

Tikrai ne išklausyti mūsų poziciją, bandyti suprasti, analizuoti situaciją. Mūsų ministras atvažiavo mūsų pabarti. Jis atvyko su išankstine nuostata – mes juk patys kalti dėl mūsų problemų. Mes nemokame kalbėti su lenkais.

Buvo išsakyta problema, t.y. jau daugybę metų vykstantis nutautinimo procesas. Norėta apie tai kalbėti. Bet ministras labai greitai nutraukė: „Kalbėkite faktais. Ką reiškia, kad vyksta nutautinimas? Kažkas draudžia jums kalbėti lietuviškai?“

Per pastaruosius 10 metų Lenkijoje uždaryta pusė lietuviškų mokyklų. Gali būti, kad dar šiemet bus uždarytos dar trys. Lenkijos įstatymas numato tautinių mažumų mokykloms papildomą finansavimą.

Lenkai savo įstatymais labai didžiuojasi, o Lietuvos politikai žemai lenkia prieš juos savo galvas. Nesvarbu, kad tie įstatymai neveikia, kad lietuviai, gyvenantys Seinuose, jiems įstatymu garantuojamų pinigėlių nemato. Mat mokyklų finansavimas vyksta tarpininkaujant valsčiams. Tai reiškia, kad valsčius gauna lėšas jo teritorijoje esančios tautinės mažumos išlaikymui.

Tačiau valsčiaus tarybos posėdžio metu gerbiami tarėjai nepritaria tokio finansavimo perdavimui mokyklai. Ir jie tai daro remiantis įstatymu. Įstatymus juk ne kvailiai kuria...

Seinų valsčiuje tėra viena vienintelė lietuvių – „Žiburio“ mokykla. Ją savo lėšomis pastatė Lietuvos valstybė. Ir ji jau aštuntus metus gyvuoja tik Lietuvos finansinės paramos dėka. 40 milijonų gyventojų turinti Lenkija neišlaiko 6 belikusių lietuviškų mokyklų. Kiek lenkiškų mokyklų išlaiko Lietuva? „Nors mūsų tik trys milijonai“?

Lietuvius išbaręs ministras vakarieniauti pasikvietė Seinų miesto ir apskrities valdžios atstovus. Ten gal dar kartą atsiprašė dėl to, kas mes tokie čia esame ir tik problemas keliame? Nežinau, nes lietuvių atstovams toje vakarienėje dalyvauti neteko.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl darbo imigrantai svarbūs Lietuvos ekonomikai?