Tikrai didelė problema. Bet priežastys įdomios ir įvairios. Sutinku, kad jeigu valstybė iš visos Lietuvos biudžeto duotų daugiau pinigų Vilniui, ko taip dažnai prašo A. Zuokas, būtų geriau. Bet ar tikrai būtų gerai? Aš čia prisiminsiu garsųjį kiauro kibiro sindromą, kad jis atrodo pilnas tik tada, kai pakankamai daug vandens į jį pilama. Tačiau jeigu nustosi tą vandenį pilti, iš karto pamatysi, kad jis tuščias. Akivaizdu, kad sostinės meras nori tos didesnės vandens srovės, nes nenori galvoti, kaip užkimšti skylę dugne.
Žinau apie konkretų atvejį Salininkuose – vaikai ten (kaip ir daug kur) netelpa į esamas grupes. Nors patalpų yra pakankamai, kad patenkintų poreikį. Prieš pusantrų metų spręsdama šį klausimą savivaldybė nusprendė skirti lėšų remontui, bet ne etatams (reikia suprasti, kad neužteko), todėl naujos grupės taip ir neatsirado.
Tik kažkodėl nei savivaldybės tarnautojai, nei „modernusis“ meras nesugalvojo, kad pinigų galima rasti labai paprastai. Jei darželių valdymas būtų optimizuotas, pavyzdžiui, keletui mikrorajono darželių samdant bendrą profesionalią administraciją. Dabar kiekvienas darželis turi po vieną direktorių ir du pavaduotojus. Taigi pinigų, optimizavus valdymo išlaidas, būtų galima rasti, o tokių patalpų, kurias tereikia suremontuoti, sprendžiant iš konkretaus pavyzdžio, irgi yra.
Skeptikai sakys, kad taip tų 1500 vaikų problemos neišspręsi. Taip, tačiau keliasdešimties, o gal ir kelių šimtų – galima. Tačiau yra ir kitų priemonių, kurių būtų galima imtis, bet niekas nesiima. Nereikia mums brangių, milijonus kainuojančių naujų savivaldybės darželių – tegul savivaldybė duoda patalpas (kad ir už simbolinę kainą) asmenims, norintiems steigti privačius darželius. Tokie privatūs darželiai, neinvestuojantys į brangių patalpų nuomą, galėtų pasiūlyti tokias kainas, kurios būtų priimtinos ir vidutinį atlyginimą gaunantiems miestiečiams. Tada mažiau ir „valstybinių“ reikėtų.
Priemonių yra, tačiau reikia, kad atsirastų kas nors, kas norėtų jas įgyvendinti. Pradžiai reikėtų baigti pūsti muilo burbulus ir nustoti laiką ir lėšas švaistyti asmeninio ego patenkinimo projektams (kalbu apie neblėstančią A. Zuoko meilę transportui – „Segway“ fanas įkūrė savivaldybės taksi, steigia avialinijas ir vis dar desperatiškai mėgina statyti tramvajaus liniją).
Netikiu, kad vaikų darželiai veiks tramvajų vagonuose, netikiu, kad stiuardesės, laukdamos savo skrydžio, dirbs darželio auklėtojomis. Nors, kaip sakė vienas žinomas personažas, –„daugiau cinizmo, žmonėms tai patinka!“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
