2012 m. spalį Anglijoje mirė mano labai artimas giminaitis. Karstas jau buvo pakeliui į Lietuvą, o laiškas su jo mirties liudijimu buvo siunčiamas paštu. Karstui dar vykstant į Lietuvą, aš kelioms dienoms išvykau iš Vilniaus, o mūsų namo paštininkės paprašiau iš karto pranešti, jeigu gaus man adresuotą laišką, paaiškinau, kad laukiu mirties liudijimo. Paprašiau, kad tą laišką palaikytų pas save, kol aš grįšiu.
Deja, laiško su mirties liudijimu taip ir nesulaukiau. Dėl to turėjau didelių bėdų Lietuvoje laidodama savo giminaitį. Juk aš neturėjau angliško mirties liudijimo, tik pranešimą iš Anglijos policijos.
Dar kūnui būnant laidojimo biuro šaldytuve, skambinau savo paštininkei ir klausinėjau apie laišką. Tačiau jo nebuvo.
O po mano giminaičio laidotuvių praėjus trims mėnesiams, šių metų sausį, prie mano durų pasirodė paštininkė saldžia šypsena ir įteikė nutrintą voką, kuriame buvo mirties liudijimas. Po to dar jai skambinau, klausinėjau, kodėl taip ilgai uždelsė, o ji pradėjo kažką meluoti... Žinau, kad laiškas buvo atėjęs į paštą, tačiau paštininkė jį savo namuose kažkur pametė, ir aš jo negavau tris mėnesius.
Aš paskambinau į Centrinį paštą, papasakojau, jie labai atsiprašė. Bet iki šiol negaliu nurimti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
