Siekdamas aukštesnio laipsnio gamtos moksluose, privalėjau dvejų metų bėgyje išlaikyti 5 egzaminus. Bet per 1,5 metų, negalėjau išlaikyti nė vieno egzamino. Profesoriai tarp savęs pasitarę man pranešė, kad aš turėsiu atsisveikinti su universitetu, kai tik pasibaigs semestras. Mane persmelkė mintis: „Tai būsiu veltui praleidęs 2 metus universitete. Nors studijavau dažnai net po 14 val. per parą, jokių rezultatų nepasiekiau. Kodėl kitiems sekėsi, bet man – ne?“ Pradėjau abejoti savo sugebėjimais.
Ėjau gatve vienišas, liūdnas ir pervargęs, nežinodamas, kur man dėtis ir ką toliau daryti. Staiga vidury saulėtos pavasariškos dienos man viskas pradėjo temti ir vaizdas siaurėti. Viskas aplinkui pasidarė tamsu, ir trys žodžiai aiškiai pasigirdo mano ausyse / mintyse: „Tu užbaik viską“. Aš iš karto supratau, kad tamsioji pusė, priartėjusi prie manęs fiziškai, ragino nusižudyti.
Būdamas praktikuojantis katalikas, žinojau, ką daryti. Susiradau studentų maldos grupę universitete. Susirinkę vieną kartą savaitėje smarkiai melsdavomės.
Universitetą palikti turėjau po 4 mėnesių, bet staiga pradėjau sėkmingai laikyti egzaminus. Profesoriai negalėjo patikėti, kad žmogus galėtų tokius sudėtingus egzaminus išlaikyti vieną po kito. Jie susirinko į neeilinį susirinkimą ir mane pasikvietę pasakė: „Įvyko tikras stebuklas — niekas neišlaiko 3 egzaminų iš eilės. Todėl mes tau padarysime išimtį ir leisime užbaigti egzaminus rudenį. O gegužės mėnesį galėsi laikyti egzaminus magistro laipsniui“.
Taip viskas ir įvyko: visus egzaminus sėkmingai išlaikiau, o po trejų metų apsigyniau daktaro disertaciją. Vėliau, dirbant vaistų kompanijoje, su kolegomis teko išrasti vaistą nuo aukšto kraujo spaudimo, kurį šiandien vartoja milijonai žmonių. Ateityje šis vaistas gali būti vartojamas gydyti šiandien dar nepagydomoms ligoms: išsėtinei sklerozei, Vakarų Nilo encefalitui, SARS viruso infekcijai, paukščių gripui ir net kai kurioms genetinėms ligoms (Marfano sindromui, Duchenne raumenų distrofijai, i.t.t.). Dievo keliai nėra žmogaus keliai. Mes visai nežinome, kur Dievas mus nuves gyvenimo keliu.
Jau praėjo 35 metai nuo tos tamsios dienos, ir man niekad daugiau neteko patirti nieko panašaus. Man jokie psichologai nebūtų galėję padėti toje tamsioje situacijoje. Vyko karas tarp tamsios ir šviesios pusių. Yra dvasinis pasaulis ir yra mūsų mintys, kurios ne visada yra mūsų. Tamsioji pusė visuomet prisistato, kai žmogus yra sunkioje ar net beviltiškoje padėtyje. Tamsioji pusė yra tikra ir ji traukia savo aukas pas save kaip magnetas. Ir daugelis savižudžių tam potraukiui pasiduoda, nes nėra dvasiškai pasiruošę priešintis.
Aš – ne vienintelis, kuris esu tai patyręs. Ir aš nesu vienintelis, kuris žino, kad tamsioji pusė yra tikra ir gyva. Paklauskite tų, kurie gulagus ir holokaustus pergyveno. Paklauskite „death“ metalistų, raganų ir kitų šėtono garbintojų. Paklauskite Tedo Bundy, kuris nužudė 30 merginų Amerikoje. Jis atidarė savo sielos duris tamsiajai pusei ir kai žudė, jautėsi lyg ne jis tai darytų. Prieš mirdamas elektros kėdėje Floridos valstijoje, jis papasakojo visą savo gyvenimo istoriją garsiam Amerikos psichologui Dr. Jamesui Dobsonui.
T. Bundy norėjo perspėti žmones, kad tamsioji pusė nepastebimai užvaldo sielą ir protą pornografijos, alkoholio pagalba ir tada perima gyvenimo vairą į savo rankas. Tik šių laikų „intelektualai“ nebetiki, kad tamsioji pusė yra tikra ir kad jos įtaka yra nežmoniškai didelė. Rašytojas ir Oksfordo universiteto profesorius J.R.R. Tolkinas suprato, kad gyvenimas yra nesibaigiantis karas tarp gėrio ir blogio, tarp šviesos ir tamsos.
Garsusis Amerikos psichoterapeutas M. Scottas Peckas, kurio knygos pardavinėjamos visame pasaulyje, yra sakęs, kad „kiekvieno individo prote ir sieloje vyksta karas tarp gėrio ir blogio ir vienas iš jų laimi“. Gaila, kad dauguma žmonių šio principo nesupranta ir nenori apie tai galvoti.
Yra gyvenimas po mirties ir visi būsime surikiuoti į dvi grupes. Kurioje grupėje mes stovėsime priklausys nuo to, kuriai pusei atidavėme savo sielą: šviesiajai arba tamsiajai. Gaila, kad nėra vidurinės – pilkos zonos. Tik Dievas žino, kurioje pusėje mes stovėsime.