Diskusijos moderatorės, Lituanistikos fakulteto III kurso studentės, Karolinos Pakštaitės pagrindinis klausimas buvo, nuo ko gi prasidėjo šių žymių žmonių lituanistinis kelias ir kas privertė juos pasirinkti būtent šią studijų kryptį.
Politikas R. Motuzas pasakojo, jog jo laikais į universitetą galėdavo įstoti tik 25 procentai abiturientų. Ir prisiminė mokyklos laikus, kai stovėdami per kūno kultūros pamokas eilėse skaičiuodavo, kad kas ketvirtas galės siekti aukštojo mokslo.
TV prodiuseris Modestas Naudžius iš pradžių norėjo studijuoti istoriją, tačiau išvydęs filmą apie archeologiją, jis išsigando įvairių iškasenų ir atsisakė šios minties. Kadangi lietuvių kalba lyg ir buvo greta istorijos, jis pasirinko lietuvių filologijos studijas.
R. Motuzas tikino, kad būtent lietuvių filologo profesija – labai universali. Ji išugdo valią, išmoko į pasaulį pažvelgti kitu kampu, suteikia daug žinių. O kur dar iškalbos menas...
Politikui pritarė ir dėstytoja V. Leonavičienė. Ji džiaugėsi, kad pasirinko būtent šias studijas, nes tik lituanistas geba išsisukti iš bet kurios situacijos, o jei jau suteiksi jam žodį, jis gali valandų valandas kalbėti, net ir apie tuos dalykus, kuriuos ne itin išmano, pavyzdžiui, atominę elektrinę.
Diskusijos svečiai atskleidė, kad jiems, kaip filologams, buvo lengviau mokytis kitų užsienio kalbų, lyginant su kitų sričių atstovais, nes filologui yra įgimtas kalbos pajautimas. Politikas R. Motuzas greitai išmoko rusų, M. Naudžius – prancūzų, o V. Leonavičienė – lenkų kalbą. Diskusijoje buvę absolventai papasakojo apie mokytojo darbą. Dėstytoja V. Leonavičienė yra dirbusi mokytoja lietuvių, lenkų ir rusų mokylose. Jai darbas buvo lyg šventė, gal todėl vaikai ją taip ir mėgo. Studentams ji visuomet sako: „Jūs atsistokite prieš paauglių klasę, jiems praveskite įdomiai pamoką, juos išmokykite ir sau įrodykite, kad galite būti mokytojais“.
Ir TV laidų vedėjas M. Naudžius, ir politikas R. Motuzas yra dirbę lietuvių kalbos mokytojais. R. Motuzas pasakojo, kad net ir Švedijoje buvo reikalingi lietuvių kalbos mokytojai. Mokyklos, kurioje mokėsi R. Motuzo sūnus, direktorius kalbėjo, kad, jeigu mokykloje mokysis bent trys lietuvių vaikai, jie ieškos lietuvių kalbos specialisto ir ne tik, kad mokės atlyginimą, bet ir apgyvendins.
Kad tokia situacija yra ir dabar, patvirtino ir V. Leonavičienė. Pasak jos, Europos šalyse yra Baltistikos centrai, kuriuose dirba lietuvių kalbos studijas pabaigę studentai.
Į diskusijos moderatorės klausimą, kodėl studentai nenori sugrįžti į mokyklas, svečiai atsakė, kad visa tai dėl nepalankios visuomenės nuomonės apie pedagogus. Bet pastebėjo, kad jau galima pastebėti prošvaisčių, ir su laiku ši nuomonė tikrai pasikeis.
Susitikimui artėjant į pabaigą, TV prodiuseris M. Naudžius pasakė: „Mes, lituanistai esame svarbūs, reikšmingi ir mūsų visuomet reikės“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
