Žmonės nesąmoningai pradeda daugiau kreipti dėmesio į save, savo mintis ir savo poelgius. Jie pradeda pastebėti palankias situacijas, daryti teigiamus sprendimus, kurie pakeičia gyvenimą ir padeda pasiekti tikslų. Kadangi hipnozė ir savihipnozė taip puikiai veikia, tai tik nuo mūsų pačių pasirinkimo priklauso, kokius teiginius pasirinksim, kaip teisingus ir tinkamus kartoti, ir kokiam gyvenimui save užprogramuosime.
Šiandien mūsų protus ir širdis yra užvaldęs neaiškaus autoriaus šūkis: „Demokratinėje valstybėje moteris turi teisę (kas turi teisę suteikti teisę?) pasirinkti, ką jai daryti su savo gimdoje esančiu vaiku“. Iš pirmo žvilgsnio toks šūkis skamba lyg ir patraukliai: valstybė nenori įstatymais varžyti moterų, nes jomis pasitiki, kad jos priims nesavanaudišką ir atsakingą sprendimą savo vaikų atžvilgiu.
Deja, kai pasiklausai destrukcinės hipnozės paveiktų „pasirinkimo teisės“ propaguotojų argumentų, kodėl jos nemato problemų, atimdamos vaikams galimybę gyventi, pradeda imti šiurpas: “… neseniai pradėti vaikai (gemalai, embrionai) dar neturi daug ląstelių ir nėra panašūs į suaugusį žmogų; primena slieką; negalėtų savarankiškai išgyventi be gimdos; yra moters kūno dalis; yra moters nuosavybė; nedorų tėvų pradėti; sugadins karjerą; yra nereikalingi; aš darau abortą, nes galiu...“.
Neabejoju, kad dažnai kartojamos panašios mantros, paruošia psichologiškai motinas savo vaikų žudymui. Tikiu, kad tokie šūkiai nuramina sąžinę toms, kurios tai yra padariusios praeityje. Neabejoju, kad tokie dažnai kartojami teiginiai hipnotiškai paveikia visus (ypač jaunus) lytiniam palaidumui ir neatsakingam elgesiui.
Valstybė, visų jos piliečių vardu, suteikinėjanti teises žudyti vaikus gimdoje iki 12 savaitės, prisideda prie hipnotinės mirties kultūros skleidimo. Įstatymai, leidžiantys žudyti gimdoje nesveikus vaikus – siunčia visuomenei žinią, kad tik sveikų žmonių gyvybė vertinga. Žudymo teisių suteikimas moterims, kuria visuomenėje iliuzijas (sustiprina hipnozę), kad pradėto vaiko nužudymas yra priimtinas, sveikintinas, darantis gerą poveikį žudomam vaikui, jo artimiesiems, visai visuomenei ir todėl yra naudingas valstybei.
Gaila, bet destrukcinės hipnozės paveikti žmonės praranda sugebėjimus situaciją įvertinti iš šalies ir suvokti objektyvią (nuo asmens norų ar situacijos nepriklausomą) realybę, kad žmogaus gyvybė prasideda ne jam užgimus, ne sulaukus 13 savaičių, bet susijungus vyriškai ir moteriškai lytinėms ląstelėms. Tai žino net prasčiausiais pažymiais biologijos mokslus baigęs abiturientas.
Susijungus dviem skirtingom ląstelėms (mėgintuvėlyje ar moters kūne) yra pradedama naujos, visiškai skirtingos nei mama ir tėtis, asmenybės vystymosi istorija. Pačią pirmą akimirką, kai vyriška ir moteriška lytinės ląstelės susijungia ir tampa viena, jau yra užprogramuota suaugusio žmogaus charakteris, akių spalva, ūgis, visi pomėgiai, būsimos ligos ir net gyvenimo trukmė. Pradėtam vaikui tapti žmogumi reikia tik apsaugos ir maisto, kad jis galėtų vystytis ir augti. Visa tai vaikas gali gauti tik gimdoje, iki kol mokslininkai sukurs dirbtinę gimdą-inkubatorių.
Pradėtą žmogų mėgintuvėlyje galima įsodinti į bet kurios moters gimdą ir po 40 savaičių gims toks žmogus, koks jis buvo užprogramuotas susijungus 2 lytinėms ląstelėms. Net ir 2 metų vaikas negalėtų išgyventi be tėvų priežiūros. Be priežiūros ir maisto negalėtų išgyventi ir 20 metų amžiaus žmogus, patyręs sunkią traumą ar persirgęs invalidumą sukeliančia liga.
Abortų, savižudybių, nužudymų, destrukcinio elgesio statistika Lietuvoje rodo, kad daug žmonių yra pasidavę mirties kultūros hipnozei. Gyvybės negerbiantys žmonės, įsijautę į gyvybės kūrėjų ir naujos gyvybės savininkų vaidmenį, neturi jokių problemų, naikindami gyvybę vaiko, savo ar bet kurio žmogaus. Neretai, net ir gimusį „nereikalingą“ vaiką „pažangiosios“ motinos neatiduoda jo į „gyvybės langelį“, bet uždusina, išmeta į srutų duobes, iškepa laužuose, prigirdo ir paaiškina, kad tai padarė iš meilės (!?) vaikui. Iš jų pasiteisinimų susidaro įspūdis, kad tokie savo negimusių vaikų žudymai yra privalomos aukos jų savanaudiškumo dievui, kuris taip pamalonintas suteiks aukotojui laimingą ir sėkmingą ateitį.
Šūkis (idėja), kurią mes priimame kaip tiesą / gėrį, įsitvirtina sąmonėje ir lemia visas mūsų mintis, emocijas ir poelgius. Todėl aš kviečiu visus, ypač moteris, atidžiai iš šalies pasižiūrėti, kokie gi šūkiai / tiesos susirado sau namus jūsų sąmonėje? Kiekvienas iš tėvų savo vaikui padovanoja po vieną lytinę ląstelę, kurios susijungia, dauginasi, diferencijuojasi į įvairius organus ir žmogui mirus, visos tos ląstelės palaidojamos.
Bet žmogaus gyvybė (esmė, siela, dvasia), prie kurios kūrimo tėvai niekaip neprisideda, yra nepalyginamai reikšmingesnė už besidalinančių ląstelių kiekį. Turint gyvybės stebuklą mintyse, nebus sunku prieiti prie išvados, kad kiekvieno žmogaus gyvybė, NEpriklausomai nuo amžiaus, ląstelių skaičiaus, sveikatos, gražumo, lyties, aplinkybių, tėvų nuotaikos, finansinės situacijos, karjeros galimybių yra vertybė, dovana, kurią reikia saugoti, gerbti ir tausoti. Išdrįsus pasakyti, kad gyvybė yra vertybė, pasikeis jūsų požiūris į meilę, bendravimą, ištikimybę, šeimą, vaikus, gyvenimą, vyrus, lytinį pajėgumą skatinančių vaistų gamintojus, abortų pramonės veikėjus, pasirinkimo žudyti teisę, kovotojus už moterų teises, kurių dėka moteris pavirto seksualinio pasitenkinimo objektu, pornografijos pramonę, pasikeis visas gyvenimas.
Jeigu nuspręsite paaugliškai „nebekovoti“ prieš tėvus ir į sąrašą, už ką esate dėkingi, įrašysite juos ir jų padovanotą gyvybę – jus supantis pasaulis sužerės visai kitomis spalvomis. Prieš Kristaus gimimą, gyvenęs Romėnų filosofas Ciceronas jau suprato, kad „dėkingumas yra ne tik svarbiausia žmogaus vertybė, bet visų kitų vertybių pagrindas“. Taigi jeigu jūs negalite išvardinti kasdien bent 12 dalykų, už kuriuos esate dėkingi, tai jūs savo gyvenimą statute ant smėlinių pamatų.
Mes turime savyje pakankamai išminties ir sveiko proto atsispirti pasaulio skleidžiamai destrukcinei hipnozei. Mielos moterys, tegu žmonės išrašinėja leidimus žudyti vaikus, ligonius, invalidus, senus žmones, bet jūs neužkibkite už tokių leidimų hipnotinio veikimo. Tėtis, mama ir Dievas bendradarbiauja kuriant naują gyvybę, todėl joks žudymo teisių išrašinėtojas ar propagandistas neturėtų lemti jūsų elgesio su savo vaiku.
Tėvai, ypač mamos, gyvenime susiduria su įvairiomis problemomis (ligos, apsigimimai, išprievartavimai, prievarta, išdavystė, nepritekliai), bet beveik visos problemos yra įmanoma išspręsti neatimant žmogaus gyvybės. Jeigu tik nuspręsime nepaklusti egoizmo dievo reikalavimams.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
