Ne per seniausiai Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyko mūsų vestuvės. Kunigas prieš ceremoniją pakvietė susitikti. Įsivaizdavome, kad pokalbis bus apie pačią ceremoniją, galbūt apie šeimą ar kažkokias vertybes...
Deja, viskas sukosi apie pinigus. Visas pokalbis – tik apie kainas. Galų gale kunigas pradžiugino įkainiais: santuokos sakramentas mums kainuos 300 Lt. Išgirdome, kad pinigus atnešti reikia savaitė iki ceremonijos. Įtariame, tam, kad nesugalvotume po ceremonijos atnešti mažiau.
Tačiau surizikavome standartiškai auką paduoti po ceremonijos – ir ne 300 litų, o tiek, kiek galime – 200 litų.
Spėkite, koks „malonus“ kunigas buvo per mūsų šventę...
***
Eugenijus Troickis, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros administratorius:
„Labai apmaudu, jeigu kažką nuvylėme. Kita vertus, o kaip objektyviai pamatuoti, kiek malonus kunigas turėjo būti? Ar jis kokį linksmesnį pamokslą turėjo pasakyti, ar kaip?
Apskritai santuokos ceremonijos aukos yra laisvanoriškos. Tačiau jaunavedžiai patys labai dažnai iš anksto klausia, kiek turėtų aukoti bažnyčiai. Na, tai mes ir pasakome, kiek kainuoja vargonininkas, patiesti raudoną kilimą, užsakome puokštę, uždegame šviesas. Na, ir prie to – dar auka bažnyčiai.
Poros pačios gali nuspręsti, aukoti prieš ar po apeigų.
O būna ir tokių porų, kurios nieko neaukoja. Bet nieko dėl to neatsitinka – apeigas pravedame kaip visuomet. Nesivysi po ceremonijos žmogaus ir nereikalausi pinigų...
Tiesa, būna labai keista, kai poros kelia vestuves už 10 tūkst. litų, o kelių šimtų Bažnyčiai nepaaukoja. Atvažiuoja į bažnyčią su limuzinu, tačiau aukodami Bažnyčiai nori bet kokia kaina sutaupyti. Kokia tavo meilė Bažnyčiai, jeigu jai numeti grašius?“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
