Jau pirmąją savaitę pradėjo strigti vaizdas, skambinau į tą kioskelį, iš kurio įsigijau visą įrangą, tai man sakė, kad reikia kviestis meistrą, kad tas pažiūrėtų anteną. Išsikviečiau meistrą, tas patikrino ir įvertino, kad antena negerai įrengta. Na, gerai, sumokėjau už pataisymą.
Dažnai kažkokių problemų vis iškildavo, bet kažkaip nesinorėjo mokėti patiems, o pardavėjas, pasirodo, už nieką neatsako. Kentėjau, nes maniau, kad per mėnesį man televizija kainuoja tik simboliškai. Bet vieną dieną ėmė ir sugedo imtuvas.
Nuvykau į Gariūnus, o pardavėjas pasakė, kad jis nieko negali padaryti, reikia kreiptis į meistrą. Sakau - tai vėl mokėti pačiam? Nieko nepavyko susitarti, pinigų grąžinti jie nenorėjo, o kito imtuvo pakeitimui neturėjo.
Nuvežiau imtuvą į taisyklą. Pasakė, kad jo taisymas kainuoja apie 200 litų, bet, sako, geriau pirkti naują imtuvą, nes šitas yra praktiškai antikvariatas. Tai jei už televizijos kokybę pyktis neėmė, nes beveik nemokėjau, tai tiek sumokėjus už įrangą ir gavus kažkokį metalo gabalą, labai pikta.
Važiavau darkart į Gariūnus, tai pardavėjas man pasakė, kad jei primokėčiau, tuomet jis man geresnį imtuvą pasiūlytų. Nesutikau, nes kiek galima žmogų kvailinti. Tai man buvo pasiūlyta tuomet neverkti, nes jie negali garantuoti už kokybę.
Ką man tokiu atveju daryti? Kur kreiptis ir apskųsti tokius pardavėjus?
***
Vitas Ūsas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas viešiesiems ryšiams:
„Pirmiausia pažymime, kad norėdamas apginti savo pažeistas teises, nepriklausomai nuo to, kur pirkta prekė – parduotuvėje ar turgavietėje – vartotojas privalo turėti pirkimą patvirtinantį dokumentą, t. y., kasos aparato kvitą, sąskaitą faktūrą ir panašiai. Teisės aktai nustato, kad ir turguje pardavėjai, vartotojui paprašius, privalo išduoti tokį dokumentą. Jeigu vartotojas pirkimą patvirtinančio dokumento, vartotojo pretenzijos gali būti sprendžiamos tik šalių susitarimu. Jeigu vartotojas įsigyja netinkamos kokybės daiktą, turintį pardavėjo neaptartų trūkumų, Civilinis kodeksas įtvirtina specialiųjų vartotojo teisių gynimo būdų pasirinkimo įvairovę, kurių pritaikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui. Vartotojas šia teise gali pasinaudoti per protingą terminą, bet ne ilgesnį nei dveji metai. Vartotojo teisių gynimo būdai yra įtvirtinti Civilinio kodekso 6.363 straipsnyje bei jį konkretizuojančiose Ūkio ministro įsakymu patvirtintose Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse. Minėtose normose nurodyta, jog vartotojas, įsigijęs su pardavėju neaptartų trūkumų turintį daiktą, turi teisę savo pasirinkimu reikalauti iš pardavėjo:
1) pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu;
2) atitinkamai sumažinti prekės kainą;
3) per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus;
4) atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino pirkėjas pats ar trečiųjų asmenų padedamas;
5) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
Nors pasirinkimo teisė reikšti vieną iš aukščiau nurodytų alternatyvių reikalavimų yra suteikiama būtent vartotojui, ne pardavėjui, tačiau vartotojas reikalauti pakeisti techniškai sudėtingą ir brangią prekę turi teisę tik tuo atveju, jeigu prekei nustatytas esminis gedimas, t. y., gamybinis defektas. Jeigu pardavėjas nepripažįsta, jog prekė turi gamybinį defektą, todėl atsisako ją keisti į kitą arba grąžinti sumokėtus pinigus, o siūlo remontuoti, vartotojas dėl prekės kokybės įvertinimo turi teisę kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, įsigijęs netinkamos kokybės prekę, vartotojas pirmiausia turi kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimus. Jeigu nepavyksta išspręsti kilusio ginčo žodžiu, pirkėjas turi kreiptis į pardavėją raštu. Pardavėjas, nesutikdamas su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
Tuo atveju, kai pardavėjas nesutinka tenkinti vartotojo keliamo reikalavimo arba per nustatytą terminą nepateikia vartotojui atsakymo į jo raštišką prašymą, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri, nustačiusi, jog vartotojo prašymas dėl prekės netinkamos kokybės yra pagrįstas – siūlo pardavėjui per nurodytą terminą tenkinti vartotojo reikalavimą.
Pardavėjui per nurodytą terminą nesutikus tenkinti Inspekcijos siūlymų, vartotojo prašymo nagrinėjimo medžiaga persiunčiama Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl tolimesnio jo teisių gynimo – prašymo išnagrinėjimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tarnybai išnagrinėjus vartotojo prašymą, priimamas rekomendacinio pobūdžio sprendimas, kurio nevykdant, pardavėjas skelbiamas Tarnybos internetiniame puslapyje www.vvtat.lt prie vartotojų teisių pažeidėjų. Toliau vartotojas savo teises gali ginti bendrosios kompetencijos teisme, o Tarnyba teisminiame procese gali dalyvauti kaip išvadą teikianti institucija. Vartotojas į bendrosios kompetencijos teismą turi teisę kreiptis bet kuriuo ginčo nagrinėjimo neteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
