6. Vardas „Jonas“ tikrai nėra „Jahve“, nes pastarasis yra žydų netariamas Dievo vardas. Jonas hebrajiškai skamba „Johanan“. Dėl Joninių šventės jums reikėtų pasidomėti jos istorija Europoje. Su Jonu tai turi mažai ką bendro.
5. Dėl pagarbos vyresniems. Keista panašias pastabas girdėti iš islamiško paveldo šalies atstovo... Ar jau komunistai ją išnaikino? Žinoma, protingi vyresnieji netildys protingo jaunesniojo. Gaila, kad jums gal neteko sutikti tokių žmonių... Bet tai nereiškia, kad lietuviai visi tokie.
4. Taikliai pastebėta dėl populiaraus sportininko įvaizdžio.. Bet įvairių kraštų verslininkai dažnai turi tik jiems būdingų bruožų. Pavyzdžiui, raudona spalva – kiniečiams, turbanai – sikhams ir panašiai. Turint omenyje, kad krepšinis Lietuvoje – antroji religija (lietuviams dažnai įvairios religijos tarpusavyje nesimaišo), gal tas „krūtas“ sportines aprangas galima laikyti nacionaliniu bruožu? Ironizuoju. Taip. Tikiuosi, kad jūsų partneriai – ne skustagalviai.
3. Paplitusi vyriškų „petinių“ mada. Na, kaip supratau, lietuviai su kirgizais – labai panašūs. Ačiū už komplimentą!
2. Nors žinau, kad kraujas – lietuviškos virtuvės dalis, niekad nesu matęs kraujinės sriubos (žinau, kad tokios yra), tikrų kraujinių dešrų esu ragavęs gal tik porą kartų gyvenime. Tai gal tai nėra jau taip paplitę? O žalios mėsos skonis populiarus visoje Europoje, ir ne tik. Pasidomėkite, pavyzdžiui, Viduržemio jūros baseino kulinarija... Asmeniškai labai mėgstu ir vertinu. Nekalbant jau apie visame pasaulyje populiarius pusžalius jautienos kepsnius, kuriu Lietuvoje nemoka net iškepti...
1. Na, niekad neteko surasti vėdarų, smirdančių išmatomis. Ar jus žinote, kaip tas žarnas valo? O žarnas nuo senų laikų įvairiuose kraštuose žmonės naudojo įvairiais tikslais. Pavyzdžiui, žarninės stygos bosiniams instrumentams yra labai vertinamos...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
