Taip, mintis aiški: lietuviai – avinų banda, ir toks vilkas kaip ponas Andrius, puikiai į ją įsisukęs, gali siautėti nebaudžiamas.
Negi galim suįžūlėjusio ponaičiu mintis pro ausis praleisti? Jeigu taip, tikrai esam niekam tikusi tauta.
Mūsų vaikai, anot to ponaičio, iš Lietuvos bėga, nes kažkada mamai kokia senė liepė vaikui kepurę uždėti?
Juokingiau negu juokinga. Menama realybė lieka tik pono Užkalnio galvoje jo bute, gal dar bare ar studijoje.
Liaupsinamoje Anglijoje ryte vos naktiniais prisidengusi moteris su pusplikiu vaiku ant rankų bėganti cigarečių ar alaus pirkti – normalu? Tokias vertybes su anglų kalbos žinojimu norim perimti?
Prisiminkim paskutinį „pasistumdymą“. Į lietuvius smerkiančias nuotraukas mūsų jaunimas apie anglų jaunimo linksmybes tokių „perliukų“ paskleidė, kad jeigu močiutės internetu naudotųsi, ne viena, „Sodros“ laimei, kantaplius būtų užvertusi.
Kadaise buvau Leningrade. Spaudė šaltis. Vienplaukis ėjau gatve. Rusų moteris man patarė ausinę užsidėti. Nepaklausiau... Dabar gailiuosi.
Jeigu jau taip, tai gal į tolimą ateitį pažvelkim? Gal verčiau kinų kalbos mokytis? Kaip manote, ponas Užkalni?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
