Purvo ir blevyzgų sraute man krito į akį pastaruoju metu išpopuliarėjęs reiškinys – keikti Europos Sąjungą ir visą Vakarų civilizaciją kaip kultūrinio šlamšto ir supuvusios moralės nešėją į šventą mūsų žemę. Komentatoriams užkliūna ne tik skalūnų dujos ir gėjų eitynės, jiems taip pat neįtinka Helovinas, šv.Valentino diena, angliškais pavadinimais pasidabinę naktiniai klubai, pati demokratija ir netgi Kalėdų senelių bėgimas senamiesčio gatvėmis.
Visa tai galima būtų paaiškinti kaip Rusijos informacinio karo prieš Lietuvą pasekmę. Bet toks aiškinimas viską labai supaprastintų. Manau, kad didžiajai kaimynei nereikia pajudint nė piršto vardan to, kad mūsų piliečiai pradėtų nekęsti santvarkos, kurioje gyvena, nes aplinkui mus užtenka kvailių, kurių nė skatinti nereikia.
Siūlau tiems asmenims atsimerkti ir pamatyti akis badančią tiesą. O tiesa yra tokia, kad Lietuva dar niekuomet negyveno taip gerai, kaip gyvena dabar. Ir visa tai mums atnešė Vakarų civilizacija.
Kad ir kaip niurzgėtumėte dėl mažų atlyginimų ir didelių kainų, plika akimi matomi pavyzdžiai liudija ne jūsų naudai. Kai apsipirkinėjate prieš Kalėdas prekybos centre, žvilgtelėkite į kaimynų prekių vežimėlius – jie perkrauti ne pačiais pigiausiais ir būtiniausiais produktais, o juk prieš trisdešimt metų jus būtų džiuginę ir mandarinai ant Kūčių stalo.
Stovėdami perėjoje užmeskit akį į pro šalį važiuojančius automobilius. Daugelis jų apynaujai, o kuras irgi turbūt ne toks jau brangus kaip priimta manyti, jei jau jų tiek daug. Išeikite į gatvę, patraukite į nuo seno jums pažįstamą miesto vietą ir atsukę savo atminties juostelę atgal, prisiminkite kaip ta vieta atrodė prieš keletą dešimtmečių. Jei smegenys jūsų neapgaudinėja, tikriausiai pastebėsite, kad dabar ta vietovė labiau sutvarkyta, mažiau šiukšlina, vata apkamšytus namų langus pakeitė sandarus plastikas, netgi gatvės asfalte mažiau duobių nei buvo kitados.
Jei esate iš provincijos ir teigiate, kad tokie teigiami pokyčiai vyksta tik didžiuosiuose miestuose, tuomet siūlau jums užkalti savo namų langus lentomis ir keltis į miestus, čia pas mus lyja auksu.
Jei visgi esate labai reiklus ir jums šios ekonominės gerovės neužtenka, visuomet turite galimybę emigruoti. Primenu, kad ne taip jau seniai galimybė keliauti buvo didelė siekiamybė, o gavę šią teisę mes ją nurašome į savaime suprantamų dalykų sąrašą. Žinau, po didžiąją tėvynę irgi buvo galima keliauti, bet vis tik galimybė nuvykti į Taškentą šiek tiek skiriasi nuo galimybės nuvykti į Paryžių. Vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo be didesnio vargo gali susitaupyti poilsinei kelionei bent jau į banaliąją Turkiją. Arba gali įsidarbinti vištų dorojimo fabrike Anglijoje ir savo vidutinį užmokestį pasididinti.
Jei jus neramina socialinio teisingumo stoka Lietuvoje, aš pateiksiu jums savo socialinio teisingumo koncepciją. Teisingumas yra ne tada, kada girtas bulves kasantis kolūkietis ir fabriko direktorius gauna tokį patį atlygį, o tada, kai bulvių kasėjas turi galimybę tapti direktoriumi. O tokia galimybė mūsų šalyje yra. Jei tik turite noro, įgūdžių, idėjų, atkaklumo, niekas jums nekliudo imtis verslo ar kilti karjeros laiptais jau esamose įmonėse ar bent jau valstybiniame sektoriuje.
Jei jus siutina Helovinas ir komercializuotos Kalėdos, tuomet turiu paprastą patarimą – nešvęskite, šios šventės, skirtingai nuo sovietinių Darbo dienos paradų, nėra privalomos. Nepatinka anglų kalbos įsigalėjimas? Atleiskite, bet pasauliui reikėjo vienos kalbos, kuria galėtum susišnekėti kad ir kur benuvyktum, istorinės aplinkybės taip jau lėmė, kad ta kalba tapo anglų, o ne jūsų mėgiama rusų.
Sveikatos apsauga gera kaip niekada, bent jau dantis sugeba užplombuoti neiškrentančiomis plombomis. Esame išsilavinę, mat kas trečia kasininkė gali pasigirti aukštojo mokslo diplomu. Kriminogeninė situacija, jei lyginsime su pirmaisiais nepriklausomybės metais, pasitaisė nepalyginamai. Mūsų namai ir kišenės prikimšti technologinių naujovių, kokių kadaise nė nesapnavome.
Turime absoliučią žodžio ir minties laisvę, jei tik neįžeidžiame kitų. Visos pasaulio žinios ir informacija mums pasiekiama vos įjungus kompiuterį. Turime tiek teisių, laisvių ir galimybių, kiek neturėjome nei sovietmečiu, nei agrarinėje tarpukario Lietuvoje. Taigi baikite spjaudyti savo namuose, nes taip besielgdami būtent jūs ir tampate didžiausia Lietuvos blogybe.
Jau matau, kaip komentarų skiltyje mane dedate į šuns dienas ir pasakojate apie savo minimalų atlyginimą. Aš turiu atsakymus į visus jūsų priekaištus.
Nerandate darbo? Galbūt neturite įgūdžių, laiku nepersikvalifikavote, esate tinginys arba per daug rašote komentarų ir per mažai laiko skiriate darbo paieškoms. Bet kokiu atveju tai ne valstybės ir juolab ne mano problema. Gaunate per mažą atlyginimą? Tai meskite tą darbą ir susiraskite geresnį, o jei nepavyksta, kurkite savo verslą.
Lietuvoje neįmanoma išgyventi sąžiningam verslininkui? Galbūt čia sąžinė niekuo dėta, o tiesiog jūsų verslo planas niekam tikęs...
Lietuvoje klesti korupcija? Na, korupcija yra abipusis veiksmas, jei nebus duodančių, tai nebus ir imančių.
Didelės šildymo kainos? Vadinasi gyvenate kiaurame darbštaus komunisto statytame name, nes šiuolaikinių daugiabučių gyventojai sąskaitomis nesiskundžia. Bloga valdžia? Tai išsirinkite geresnę. Nėra už ką balsuoti? Balotiruokitės patys ir išvalykite tėvynę nuo purvo. Šią diskusiją galime tęsti iki begalybės.
Nenoriu pasakyti kad gyvename žemiškajame rojuje, bet visgi kartais pravartu apsižvalgyti ir pamatyti kiek daug mes pasiekėme. Ir jei norime pasiekti dar daugiau, mums nereikia geležinių kumščių, didžiosios kaimynės globos, aklo nacionalizmo ar išstojimo iš ES, tik šiek tiek daugiau mūsų pačių pastangų.