Gerai atsimenu, nuo ko tai prasidėjo. Pradinėje mokykloje sūnus blogai išvertė tekstą iš anglų kalbos. Norėdama ištaisyti jo klaidas, išverčiau tekstą iš naujo. Vėliau buvau maloniai nustebinta, kad vertimas laimėjo konkursą. Normalūs žmonės dabar turėtų pridėti pirštą prie smilkinio ir išraiškingai jį kelis kartus pasukti. Išprotėjo motinėlė, ne kitaip. Nejaugi ji nesupranta, kokią meškos paslaugą daro? Bet aš tikrai nemanau, kad darau ką nors bloga. Paprasčiausiai gerai atlieku mamos pareigą.
Be to, man pačiai smagu, kad dar turiu idėjų ir sugebu parašyti kažką tokio, kas atneša naudos. O nauda tikrai būna nemenka. Dovanos, ekskursijos ir dėmesys. Didžiausias mano laimėjimas - sūnaus dalyvavimas tarptautinėje jaunimo stovykloje už Lietuvos ribų. Jau girdžiu, kaip šitoje vietoje skaitytojai pradeda garsiai šaukti – kaip jums ne gėda taip apgaudinėti?! Esą tik per tokias mamas kiti vaikai ir pralaimi konkursus! O man nėra gėda. Ir esu įsitikinusi tai daranti ne viena. Manau, daugelis tėvelių elgiasi taip pat. Mes net kartais namuose juokaujame, kai pralaimime, – matyt, šį kartą kitų vaikučių mama arba tėtis buvo protingesnis ir gudresnis už mūsų.
Galiu jus visus patikinti, kad sūnus nėra kvailas ką nors laimėti ir savarankiškai. Anaiptol. Jis yra pirmūnas ir puikiai moka naudotis savo protu. Tiesiog šeimoje nuo seno galioja įdomi taisyklė. Reikalaudami kažko iš vaiko, mes patys privalome tą dalyką mokėti atlikti tobulai. Jeigu norime, kad vaikas laimėtų konkursą, turime jam parodyti, kad irgi sugebame tai padaryti. Pavyzdžiui, kol auginau sūnų, man teko ne tik rašyti rašinius, bet ir išmokti: sudėti Rubiko kubą, važiuoti riedučiais, dviračiu, čiuožti pačiūžomis, žaisti monopolį, kompiuterinius žaidimus, krepšinį, biliardą, tenisą, boulingą, žvejoti, vaikščioti į žygius, plaukti baidarėmis, šaudyti, gaudyti ir laipioti medžiais. Kad jūs žinotumėte, kokį autoritetą aš įgavau vaiko akyse įveikusi visus sunkumus ir pasiekdama gerų rezultatų! O koks azartas jam kilo norint pralenkti mane! Manau, kad būtent sveika konkurencija tarp šeimos narių ir leidžia nuolat tobulėti ir dideliais žingsniais judėti į priekį. Tad padėkime kartais mūsų vaikams laimėti konkursuose. Parodykime, kad tai įmanoma padaryti tik dėl talento be jokios pašalinių žmonių protekcijos. Kad jie patikėtų savo jėgomis ir pradžiugintų mus ir pasaulį naujai atrastais gabumais. Patikėkite, tai suteiks šeimai ne tik gerą nuotaiką, bet ir neužmirštamo nuotykio jausmą. Tikrai. Pabandykite ir pamatysite.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
