Šiurpas suėmė, kai išgirdau apie ką jie kalba. Neatsakingi tėvų poelgiai ne tik nustebino, bet ir šokiravo. Kaip taip galima elgtis su vaikais?! Kada suaugusieji pagaliau supras, kad pratindami juos prie svaigalų ne tik gadina ateitį, bet ir sukelia pavojų sveikatai!
Tokiomis ir panašiomis temomis su darželinukais mes kalbame gana dažnai. Turėdama ilgą darbo patirtį, beveik 15 metų, esu buvusi ne vieną kartą pritrenkta jų atvirumo. O keisčiausia tai, kad dalis vaikų, pasakojančių apie negražius dalykus, vykstančius jų gyvenime, nėra iš asocialių šeimų. Nežinau, kodėl tie tėveliai taip elgiesi, kokios problemos juos slegia, bet totali nemeilė ir abejingumas vaikams jau pradeda gąsdinti.
Brangieji, manau jau laikas sustoti ir pagalvoti, ką jus darote.
Be šitos opios problemos, kuri mane labai neramina, yra dar viena – bausmės. Nustebtumėte sužinoję, kokią išmonę kartais turi tėvai. Net širdį suskausta žiūrint į vaikų akis, kai jie skundžiasi auklėjimu. Aš jau nekalbu apie šaukimą ir mušimą, kas neretai dar pasitaiko. Jūs, tėvai, taip pat baudžiate mažuosius uždarydami juos vonios kambaryje prieš tai nepamiršdami išjungti šviesos.
Liepiate lįsti po lova ir neišlįsti iš ten tol, kol nepasakysite. Tampote už plaukų ir spardote kojomis. Paliekate vienus namuose kelioms valandoms prigąsdindami, kad ateis pabaisos ir sudraskys už neklausymą.
O labiausiai pašiurpino atvejis, kaip tėvai sugalvojo grandinėle pririšti mergaitę prie radiatoriaus. Ir dar, lyg to būtų maža, pripylę sriubos į indą, vertė ją lakti kaip šuo. Padėti mergaitei tada nepavyko. Buvau iškvailinta ir nesuprasta. Bet daugiau pasiduoti šantažui nesiruošiu, nes seniai jau baigėsi mano kantrybė.
Žadu ginti vaikų teises visais įmanomais būdais nebijodama būti sumušta, nušauta bei pasodinta. Be to, labai džiaugiuosi, kad kartu su manimi už laimingą vaikystę kovoja ir mūsų Lietuvos valstybės įstatymai, leidžiantys dabar daug lengviau ir greičiau atimti vaikus iš netikusių tėvų.
Ir negalvokite, kad aš juokauju. Jei reikės – ir atimsime. Nes kitokio būdo jus paprotinti tikrai nematau. Tik šį, žiaurų ir negailestingą, bet veiksmingą būdą, suteikiantį galimybę nuolat skriaudžiamiems vaikams užaugti normaliais, dorais žmonėmis saugioje ir gražioje aplinkoje.