Žinai, mergaite, man nuoširdžiai tavęs gaila. Dėl tokių antžmogių kaip tu ir dar keleto kitų priežasčių norisi sprukti iš Lietuvos. Tačiau iš kitos pusės, paskaičius taip užverda kraujas, jog norisi likti čia, susirasti tave, atplėšti iš tėvų glėbio, pasodinti, kaip sakoma, „ant savo užpakalio“ bent 2 mėnesiams ir pasižiūrėti, ar tokia gražuolė karalienė baltomis, išdailintomis rankelėmis sugebėtų pragyventi, pasirūpinti savimi iš savo, o ne tėvų santaupų.
Žinoma, nesakau, jog gerai atrodyti yra nusikaltimas. Aš pati nesu apsileidusi „pavidolė“, kuri tik ir siekia įgelti šiai mergaitei. Esu save prižiūrinti, visuomet susitvarkiusi studentė, tačiau namuose mielai vaikštau nepasidažiusi ir su „naminiais“ rūbais. Nebijau išeiti nepasidažiusi į miestą ar į universitetą. Niekada nesmerkiu ir nesišaipau iš neformalų, spalvotaplaukių, ar iš minios išsiskiriančių žmonių – juk dėl skonio nesiginčijama. Jeigu tau nepatinka, sveikinu – tiesiog nežiūrėk, praeik pro šalį ir viskas!
O dėl patyčių – nesu jų patyrusi mokykloje. Tačiau prieš mano akis visuomet buvo šaipomasi iš tokių mokyklos karalienių, kaip Nora, neatitinkančių standartų žmonių. Žinoma, aš netylėdavau, visuomet nuvydavau besišaipančius, tačiau tai padėdavo neilgam. Ir tu, sumauta šlykštyne, kuri teigi, jog dėl patyčių kalti tie, iš kurių šaiposi, turi lygiai tokį patį psichologinį sutrikimą kaip ir tie, kurie šaiposi.
Nora, linkiu tau eilinį kartą nepagailėti tėvų pinigų ir užsirašyti pas gerą psichologą, kol dar nevėlu, ir gydytis. Gydytis, gydytis ir dar kartą gydytis, nes tampi Lietuvos pajuokų objektu. Visa tavo degradavusi nuomonė apie patyčias ir gyrimaisi, jog iš tavęs niekada nebuvo šaipomasi, atsisuka prieš tave. Kaip sakant, „kaip šauksi – taip atsilieps“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
