Nejau mūsų visuomenė tapo tokia tamsi ir nedėkinga? Žinote, esu jaunas, dirbantis žmogus, tačiau lankytis pas gydytojus tenka ir pačiai, žinoma, ne savo noru ir ne iš malonumo. Ir jei ne šie, kaip mūsų visuomenė vadina, „žmonės, pasmerkiantys mirti“, turbūt net nesėdėčiau ir nerašyčiau šio laiško.
Gydytojai man – žmonės iš didžiosios raidės. Ir tai sakau ne todėl, kad pati esu medikė. Per visus 7 metus, kuriuos lankausi pas gydytojus, nesu nė karto davusi jokio kyšio, ir niekas manęs to neprašė ir net nebandė parodyti, kad to laukia.
Buvau ir Vilniuje Santariškių klinikose, ir Kauno klinikose esu dažnas svečias. Neturiu jokio nusiskundimo mūsų medikais nei pačia medicinos sistema. Nejau man vienai taip atrodo viskas gerai? Visi gydytojai nereikalaudami nieko iš manęs nuoširdžiai ir maloniai suteikdavo pagalbą ir priimdavo. O gal tai todėl, kad pati niekada jiems nerodžiau nepagarbos?
Esu mačiusi daug atvejų ir iki šiol matau, kaip pacientai eina pas gydytojus jau nusiteikę, kad juos nugydys, kažko nepamatys, neišrašys, ir tik laukia progų, kaip apjuodinti medikus. O smerkti medikus per žiniasklaidą tapo tarsi jų kasdienybė.
O tie vadinamieji kyšiai gydytojams... Tai pati didžiausia nesąmonė. Patys pacientai gydytojams bruka vokelius po šimtus ir tūkstančius litų. Nejau manote, kad gydytojas jūsų neoperuos, jei jam į kišenę neįkišite pinigų? Jie operuos jus bet kokiu atveju. Lietuvos medicina ir medikai yra labai aukšto lygio. Labai jais didžiuojuosi. Žinau, kad jei bus kažkas blogo, gausiu pačią geriausią pagalbą, kokios kitose šalyse galbūt net neturėčiau.
Noriu užduoti klausimą visiems žmonėms, kurie taip peikia gydytojus ir sistemą. Tai kokio velnio, atsiprašant einate „šniūrais“ pas gydytojus, jeigu jie nepadeda, o tik kenkia? Tai tiesiog sėdėkite namie, ir bus gerai! Turbūt liga pati save įveiks. Juokinga, jei nebūtų graudu. Kam šnekate per televizijas, kaip gydytojui davėte pinigų, koks jis prastas medikas, o kitą dieną pati bėgate pas tą patį gydytoją ir niekam nereikalaujant kišate pinigus į kišenes?
Galiu pasakyti atvejį, kai buvo prasidėjęs gripo sezonas. Pacientė atėjo pas mane paklausti, kur yra jos šeimos gydytoja. Kai atsakiau, kad ji serga, žinot, ką ji man atsakė? „Kaip gydytojas gali sirgti? Koks jis gydytojas. Jis negali sirgti“. Mūsų, lietuvių, akimis žiūrint, gydytojas – ne „žmogus“. Tačiau jis taip pat turi rūpesčių, galbūt patį kamuoja sunki liga. Bet jis, nekreipdamas į tai dėmesio, vis tiek priima pacientus. Rūpinasi jais...
Mūsų visuomenė yra per daug pikta ant viso pasaulio. O ką daugiau kaltinti? Gydytojus, kurie kažko nepamatė, neįtarė, nenusiuntė.
Šiuo laišku noriu pasakyti, kad didžiuojuosi mūsų medikais. Jų dėka sunkios, atrodo, neįveikiamos ligos tampa įveikiamos ir lengvesnės. Tad visi be jokių piktumų išdrįskime padėkoti šiems nuostabiems žmonėms, kad galime gyventi. Pasakykime jiems, kokie mums jie svarbūs. Nejau taip sunku ištarti tą žodį – ačiū?! Mūsų visuomenės problema ta, kad ji nesugeba džiaugtis, dėkoti...
Kodėl per televiziją rodo šimtus laidų apie tai, kaip gydytojas pražudė jų artimąjį, neišgelbėjo? O kai medikai padaro stebuklus – to niekas nerodo. Niekas nesidžiaugia ir neviešina – „štai šis medikas išgelbėjo gyvybę“. Užduokime sau šį klausimą ir visi pamąstykime – kodėl taip yra? O aš, nepaisant visų nusiteikusių prieš medikus, tariu jiems didelį AČIŪ!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
