Tada supratau, kad noriu vis daugiau ir daugiau gerti. Alkoholis uzgoždavo mano kompleksus nuo kurių kentėdavau. Tapdavau savimi pasitikinčia, linksma panele. To man ir užteko, kad norėčiau gerti vis daugiau ir daugiau.
Atsirado naujos draugės su kuriomis prisigerdavome iki žemės graibymo, savęs visiškai nekontroliuodavome, linksmindavomės vakarėliuose, lankydavomės pas vaikinus.
Draugės darė labai didelę įtaką. Vieną kartą tėvai neapsikentę mano eilinio girtuokliavimo vietoje pamokų nusprendė padaryti tam galą ir pervedė mane į naują mokyklą.
Tiesą pasakius, aš senos mokyklos nekenčiau, nenorėjau į ją eiti, nes patirdavau patyčias, kad nebuvau pakankamai graži. Todėl vietoje pamokų susirinkdavome pas draugę ir ten prisigerdavome iki žemės graibymo.
Bet viskas pasikeitė perėjus į naują mokyklą. Pradėjau save prisižiūrėti, atsirado dėmesys iš vaikinų ir tuo aš mėgavausi.
Jau pirmą dieną atėjus į naują mokyklą ėjau už kampo su vaikinais atsigerti šampaniuko. Man labai patikdavo vaikinų kompanijos, prie jų jausdavausi atsipalaidavusi. Bet perėjimas į naują mokyklą nieko nepadėjo, tik dar prisidėjo prie mano smukimo žemyn.
Su senomis draugėmis vistiek susitikdavome, taip linksmindavomės vakarėliuose, kad po to savaitę netildavo šnekos apie mus.
Aišku kur alkoholis ten ir seksas. Mano priklausomybė nuo sekso prasidėjo tada, kai praradau nekaltybę. Su draugėmis konkuruodavome, kuri daugiau turės lovos partnerių. Šiuo metu turime gan didelę vaikinų kolekciją ir pabaigos tikrai dar nematyti.
Aš kiekvieną dieną galvoju apie seksą. Nesvarbu, kad ir ką daryčiau ar važiuočiau autobusu, ar vaikščiočiau parduotuvėje. Seksas vis sukasi mano galvoje.
Mano seksualinis apetitas tikrai didelis. Galėčiau kiekvieną dieną, bet.... aišku turiu vaikinukų su kuriais susitinku tik dėl sekso, tačiau to man maža.
Norėčiau rimto vaikino, bet jo nepavyksta susirasti, tiesiog vaikinai į mane žiuri kaip į sekso objektą. Bet nesiginčiju - pati kalta dėl šito, nes rengiuosi provokuojančiai, o ir dėmesys man labai patinka.
Kalbant apie linksmybes visada artėjant savaitgaliui galvoju, kaip aš prisigersiu, kaip „prisikabinsiu“ naujų vaikinų, o galbut ir permiegosiu su jais. Tokios mintys man labai dažnai kyla.
Nei savo praeities, nei dabarties poelgių tikrai nesigailiu. Stengiausi ir stengsiuosi laiką leisti kuo linksmiau ir maloniau. Svarbu man tai patinka.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
