Ne, ne dėl pavydo, o dėl to, kad niekaip nesumąsčiau, kaip tą pinigų jūrą susikurti sau o gal net ir daugumai lietuvių. Bet aš net nenutuokiau, kad milijardai tekės į mano kišenę jau greitai. Lietuva mano dėka taps turtingesnė nei Norvegija ar kitos turtuolių šalys. O viskas prasidėjo nuo nelemtos depresijos...
Kartą, kamuojamas pavasarinio liūdesio, pasiūliau žmonai išeiti į kiemą palakstyti. Tiesa, mes gyvename viename Kauno rajonų, kur atstumas nuo namo iki namo yra per stiprų garso šuolį. Kitaip sakant, galima sakyti, jog gyvename vienkiemyje. Žinodami, kad esame apsaugoti nuo pašalinių akių, mes truputį susiliejome su gamta ir į kiemą padūkti išlekiame tik Ievos ir Adomo kostiumais vilkini.
Tą kartą irgi taip išsiruošėm. Aš pirmasis pagriebiau pernykščių lapų saują ir padabinau savosios plaukus. Ji kiek pyktelėjo ir atsakydama tuo pačiu, puolė mane vytis. Aš greitesnis, - mintyse pagalvojau ir puoliau zovada, kaip kumeliukas bėgti. Staiga, bumt, ir guliu ant žemės. Parkritau, nes užkliuvau už kurmiarausio. Viskas tuo būtų ir baigta, bet pas mus kieme tas pats kaip ir visoje Lietuvoje, - kurmiarausis prie kurmiarausio...
Jeigu nesupratote, tai paaiškinsiu,- mano žaltys taip pat įlindo į kurmiarausį ir jį ištraukiau jau su laimikiu. Taip, prie jo tvirtai laikėsi kurmis. Truputį išsigandau, bet staiga kilo nereali idėja. Juk kurmius taip sunku gaudyti, o čia tik šast ir yra. Visgi, kad patikrinčiau ar tikrai toks žvejybos būdas veikia 100 proc., nedrįsau.
Bėgo dienos ir naktys, o šis lengvas kurmio sugavimas man nedavė ramybės. Kažkur buvau skaitęs, jog Lietuvoje gyvena apytiksliai 2 milijardai kurmių. Staiga vieną naktį pašokau iš lovos ir surikau: „Žinau, brangioji, tai, kas mus padarys milijardieriais!“ Žmona nubudo greitai, ir kategoriškai paprieštaravo, jog nebeleis man kišti savo žalčio, nes pasak jos, po to kurmio sugavimo, jis nebetoks draugiškas su ja pasidarė. Visgi, tą naktį sutarėme, jog turime pabandyti šį biznį, tiesiog galbūt reikia išbandyti dirbtinius masalus. Juk ir žuvys kimba ant gyvo slieko, taip pat puikiai jos žvejojamos ir dirbtiniais sliekais.
Dar nespėjus saulei pilnai patekėti, jau mes važiavome į Kauną, kur pilna specialių parduotuvių, kuriuose tikrai rasime kažką panašaus į mano žaltį. Nusipirkome tris. Kiekvienam po vieną ir vienas atsargai. Kadangi esu žvejys, tai žinau, kaip dyla tie guminiai masalai.
Kurmiavom tris dienas, bet niekas nekibo... Tada neišlaikiau ir įkišau gyvą masalą į kurmiarausį, kaip tą nelemtą dieną. Ir ką jūs manote? Dar nespėjus įkišti, kurmis pats iššoko iš duobės ir savo letenomis suspaudė mano žaltį. Sužvygau! Tik ne iš skausmo, o iš euforijos, kuri nuplikė mano sielą: „Jadvyga, tai veikia!“
„Matau, brangusis“, – ašaromis apsipylusi apalpo manoji...
Bėgo savaitės, o aš vis tyrinėjau šią kurmių gaudymo verslo nišą. Daug buvo nusivylimų, buvo ir nekibadienių, bet nugalėjo mano ir mano žmonos užsispyrimas ir entuziazmas. Tiesa, ji kiek skundėsi, jog po to manasis žaltys veikia kiek prasčiau. Pajutau tą ir aš, bet ko mes dėl verslo nepadarytume? Aukojau save, aukojau savo brangiausią turtą ir laiką. Vardan ateities, vardan žmonijos.
Po trejų metų aš jau galėjau neklysdamas pasakyti, kada užkibs, kaip reikia kišti, kaip užkirsti, kad nepabėgtų ir t.t. Pradėjome svarstyti apie individualios įmonės kūrimą. Galiausiai, pasitelkę įvairių sričių specialistų ir mokslininkų pagalbą, jau steigiame kompaniją, kurioje jau šių metų balandžio pabaigoje įdarbinsime 100 tūkstančių apmokytų kurmiagaudžių, o kitais metais planuojame įdarbinti puse Lietuvos vyrų.
Tikriausiai kai kurie manote, kad tokio darbo niekas nenorės? Klystate. Visi žinome, kad alkoholio vartojimas pirmoje eilėje paralyžiuoja vyrišką pasididžiavimą. Visi žinome, kad netekęs pasididžiavimo vyras puola į gilią depresiją ir dar labiau skandinasi alkoholio liūne. Šis mūsų siūlomas darbas leis vėl pasijusti vyrais. Vėl pasididžiavimas bus naudingas.
Ne kartą lrytas.lt teko skaityti apie skaudžią Lietuvos padėtį. Turiu omenyje alkoholio naudojimą. Kažkam skaudu, bet man, atleiskite, yra biznis. Tas pats kaip su laidojimo namais. Kažkam skausmas, kažkam pelnas... Toks gyvenimas, ir nieko čia nepadarysi.
Be galo džiaugiuosi, kad gimiau Lietuvoje, nes nei vienoje šalyje tokio biznio nepadaryčiau, kokį žadu čia sukurti. Tiesa, gal Rusijoje būtų galima, bet aš ištikimas Lietuvai. Daugiau detalių kol kas negaliu atskleisti, bet pažadu, kad greitu laiku visi žinos apie mus, nes mes įeisime į istoriją. Šis mano išradimas išves Lietuvą iš skurdo liūno ir mes pagaliau suklestėsime.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
