Jau 15 metų sergu hipertonija (padidėjusio kraujospūdžio liga). Dėl jos pernai lapkričio pabaigoje mane ištiko infarktas. Kauno klinikose man įsiuvo stentą, po to reabilitacijai išvykau į vieną sanatoriją Druskininkuose. Bet ten net nebaigiau gydytis, nes man netiko procedūros. Sanatorijos gydytoja prirašė man daugybę vaistų – gal 12 rūšių – ir išleido namo.
Praėjus gal trims savaitėms staiga pasijutau labai blogai – net akyse aptemo. Vos gyvą vyras nuvežė mane į polikliniką, o jau ten pamatę mano būklę gydytojai iškvietė greitąją. Ši – tiesiai į Kauno klinikinę ligoninę, buvusią II-ąją.
Tos ligoninės labai bijojau – jeigu būčiau galėjusi, būčiau aplenkusi ją iš tolo. Girdėjau daug nekokių atsiliepimų. Ir pati kartą ten giminaitę lankiau – buvau nustėrusi, kad patalynę teko pirkti, nes viskas amoniaku prasmirdę.
Bet niekur nesidėsi, kai esi pusiau gyva. Nuvežė mane į tą ligoninę, patekau į vidaus ligų diagnostikos skyrių. Ir čia prasidėjo stebuklai.
Mane ėmė globoti puiki ir labai nuoširdi gydytoja – vėliau sužinojau jos vardą ir pavardę: tai Violeta Beržiūnienė. Jau pirmą dieną ji pasirūpino visais tyrimais.
Paaiškėjo, kad sustreikavo inkstai, ir mano organizmas apnuodytas. Gydytoja atsivedė ir skyriaus vedėją. Abi kartu pasitarė ir... išbraukė visus mano vaistus. Paskyrė tiktai du vietoje dvylikos. Pasirodo, ta gausybė man skirtų vaistų ir sugadino inkstus.
Labai greitai atsigavau ir pradėjau taisytis. Padėjo ir puikus maistas, ir švara (palatos buvo valomos du kartus per dieną). Ir, žinoma, gydytojos rūpestis.
Visas palatos moteris ji užkrėsdavo gera nuotaika. Dažnai net pabardavo mus, besiskundžiančias tai tuo, tai anuo, sakydama, kad verčiau pasidžiaugtume gražia diena už lango.
Galiu ranką prie širdies pridėjusi patikinti: nieko jai nedaviau, nei grašio. O ir iš ko? Su vyru gyvename tik iš pensijos, abu kartu gauname 1400 litų.
Kai reikėjo atsisveikinti, paprašiau vyro nupirkti gėlę - sužinojau, kad ši gydytoja jas labai mėgsta. Pamačiusi vazone žydinčią gėlę mano gydytoja net apsiverkė.
Nors išsiskyrėme prieš kelis mėnesius, dar ir šiandien ją prisiminus man nurieda nuoširdumo ašaros. Kasdien meldžiuosi už ją. Ir kitiems ligoniams linkiu surasti savo Gydytoją.
Štai kaip viena gydytoja pakeitė mano akyse visos ligoninės įvaizdį.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
