„Jei norit ramybės, kelkitės į miegamuosius rajonus“ – taip mums pamokė Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas, atvykęs pagal iškvietimą tramdyti pirmą valandą nakties siautėjančio baro.
Viskas prasidėjo vos prieš kelerius metus, kai rami Vilniaus gatvė po truputėlį ėmė virsti girdyklų rajonu. Viešosios tvarkos pareigūnai Islandijos ir Vilniaus gatvių barų rajoną tarpusavyje vadina „Bermudų trikampiu“, o mūsų kiemas, bene didžiausias kiemas Vilniaus gatvėje, tapo viešuoju tualetu reikalo prispirtiems barų lankytojams. Jie nesibodi šlapintis tiesiog prie laiptinės durų, kai eini pro šalį, o viena mergina nutverta besituštinanti tiesiai prie rūsio durų rusiškai atšovė : „a što i pasrat nelzia?“ (ką – ir pašikt negalima?) Žinot, po tokių akistatų nusvyra rankos, sunku ką nors beatsakyti ir girtam jaunuoliui, kuris nustvertas besišlapinantis tiesiai ant laiptinės durų papriekaištauja, kad mes „gyvenimo džiaugsmo nematom, esam kažkokie pikti“.
Mes senamiestyje apsigyvenom, nes jį esame įsimylėję, džiaugėmės čia būdami, pavasarį puošėme palanges svyrančiomis gėlėmis, gėrėjomės, kai matydavom tai darančius kitus gyventojus, senamiestis gyvas, kai čia gyvena žmonės. Bet jau treti metai nebesinori pavasariais puošti savo langų gėlėmis, nebedžiugina gyvenimas gatvėje, kurioje rytais turi apeiti vėmalų balas, o anksčiau buvęs mielas kiemas dvokia šlapimu ir ne tik – žiūrėk tai vienam, tai kitam kampelyje rasi žmogaus išmatų krūvelę, o tarp butelių šukių dar ir tuščių švirkštų.
Dažnas išgirdęs, kad mes gyvename Vilniaus gatvėje, su užuojauta palinksi galvą ir ironiškai paklausia, ar gerai miegame. Niekam ne paslaptis, kokia triukšminga Vilniaus gatvė naktimis, bet policija, atrodo, šį faktą ignoruoja.
Dėl gyventojų susitelkimo ir užsispyrimo, ilgų rašymų Vilniaus Viešosios tvarkos skyriui, mes pernai pasiekėme, kad „Gringo“ baras įsirengtų papildomus pisuarus tualete, dėl nuolatinio naktinio triukšmo ir nesiskaitymo su pareigūnais, po kelių naktinio triukšmo matavimų mūsų butuose, barui „Shooters“ buvo apribota prekybos alkoholiu licencija. Tačiau gyvenimas „Bermudų trikampyje“ nuo to nė kiek negerėja. Mes įpratome nebevėdinti buto, nes negalime praverti langų, mes kenčiame nemigą ir nuolatinį išsiblaškymą dėl nuovargio, ir mums bandoma įteigti, jog tai yra kaina, kurią turime sumokėti už savo užsispyrimą gyventi senamiestyje.
Rudenį, mūsų kaimynystėje, atsidarė dar vienas baras – garsusis „Cash“. Garsusis dėl to, kad garsas naktimis nuo jo eina toks, kad neretai iki ryto gali vartytis lovoje to baro muzikos ritmu. Kartais mes, ar kaimynai, naktimis nueiname ir gražiai paprašome baro apsauginių bent nelaikyti atidarytų durų, pro kurias veržiasi garsas, tačiau prašymai bevaisiai, kartais kviečiame policiją ar viešąją tvarką, tačiau nei vieni, nei kiti pažeidimų nenustato. „Cash“ ypatingas, jis nebijo nei policijos, nei Viešosios tvarkos pareigūnų, priešingai, atrodo pastarieji bijo „Cash“.
„Imperatoriaus rūmai“ – toks pretenzingas įmonės, kuriai priklauso baras „Cash“ pavadinimas, o jo savininkas Steponas Visockas.
„O, Steponas, tai žinau aš jį, žiūrėkit, atsargiai, kad į mišką kokie berniukai neišvežtų, geriau su Steponu neprasidėkit“ – paprotino mus vienas pažįstamas, išgirdęs apie mūsų bėdas. Kas tas mistinis Steponas? Esu girdėjęs, kaip jis nebeatitaisomai suniokojo šv.Kotrynos bažnyčios priestatą, Moniuškos skverelyje, apie tai rašė spaudoje, skundėsi Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) darbuotojai. Kodėl jis toks neįveikiamas ir baisus visiems valdininkams? Kodėl juo mus, tarsi mažus vaikus, baugina pažįstami? Netrukus sužinojom.
Lapkričio mėnesį S.Visocko vadovaujamas baras „Cash“ bendrame mūsų kieme ėmė vykdyti statybas. Susivežė lentas, suformavo ir ėmė ręsti didžiulę terasą, tiesiai ant šaligatvio ir nemenkos važiuojamosios kelio dalies. Keisčiausia tai, kad statybos vyko sutemus, kai paprastai visi normalūs žmonės jau baigia darbą. Žinoma, mes, namo gyventojai, sunerimome – supratome, kad nesibaigiantis triukšmas gatvėje persikels ir į kiemą, kilpa aplink mus veržiasi.
Todėl nedelsdami susisiekėme su atitinkamomis tarnybomis - KVAD, Statybų inspekcija, Savivaldybe, kreipėmės dėl galimai nelegalių statybų. KVAD atstovas netruko atvykti ir iš tiesų jam darbus vykdantys statybininkai negalėjo pateikti jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jie viską daro legaliai. Darbai nutrūko.
Bet vos praėjo dvi dienos, ir vėlų vakarą darbai vėl atsinaujino, statybininkai skubiai rentė terasą. Mes iškvietėme policiją, kuri netrukus atvyko. Va, čia ir prasidėjo reginys, kuris mums ilgam įstrigo atminty.
Policija, vykstant nelegalioms statybos, net nežino, ką jie turi daryti, kokių dokumentų reikalauti, toks vaizdas, kad jie net paruošiamųjų kursų nepraėję, o čia dar išlindo pro duris nedidelio ūgio, kresno sudėjimo, tamsaus gymio vyriškis ir… ėmė rėkti (!) ant policijos pareigūnų. Jis ant jų rėkė nesivaldydamas, kaip koks tijūnas ant baudžiauninkų. O policininkai stovėjo ir kukliai prašinėjo parodyti dokumentus, nes jie turi teisę paprašyti dokumentų.
Tas vyrukas jiems pakeltu tonu paaiškino, kad jis yra „šito kabako šeimininkas“ ir jis nieko neprivalo jiems rodyti ir kiekvienas jam čia neaiškins, ką daryti, nes jis neva žino savo teises, tai išrėkęs įlindo pro duris ir užtrenkė jas. Policininkai stovėjo kaip įkalti. Tik, tarsi guosdamiesi, pratarė: „Greičiausiai nebeišeis“.
Mes, trys namo gyventojai, buvę šio įvykio liudininkai, negalėjome patikėti savo akimis. Aš nekalbu, kad ėjo šiurpas per nugarą, kai ant valstybės pareigūnų tavo akivaizdoje rėkia kažkoks neaiškus tipelis, o pareigūnai stovi kaip šlapi šunyčiai ir tyli, nes jiems niekas nepaaiškino, kokias jie turi teises ir įgaliojimus. Pasijautėme labai nesaugiai.
Bet čia viskas dar nesibaigė. Netrukus pro minėtas duris išlindo daili mergina, greičiausiai baro administratorė, ir šūktelėjo pareigūnams: „Savininkas kviečia jus užeiti į vidų!“. Mes susižvalgėm ir negalėjom patikėti tuo, ką matom ir girdim, aš net rašydamas scenarijų filmui taip nesugalvočiau. Pareigūnai klusniai nuėjo į vidų.
Vos po keliolikos minučių jie išėjo ir stabtelėję prie mūsų pratarė: „Sunkų kaimyną turite, užuojauta“. Policijos pareigūnai kalbėdami su mumis atrodė kažkokie paprasti, žmoniški ir netgi draugiški, tarsi būtų kovoję su mumis vienoje barikadoje. Žinoma, juk juos ką tik aprėkė, o dar po to ir pas save pasikvietė „kabako savininkas“.
Policininkai prieš išvažiuodami iš mūsų kiemo dar trumpai prasitarė, ką girdėjo nuėję į barą. Mūsų kieme, čia greitai visur stovės kavinės terasos su staliukais, bus iškirsti medžiai, o kiemo viduryje išdygs fontanas. O mes (namo gyventojai) teesame tik pilkos pelės, kurios savo cypsėjimu nieko nepakeis, nes visa Vilniaus savivaldybė yra jo nupirkta ir viskas jau nuspręsta.
Štai taip mes tą vakarą pamatėme savo akimis kas yra S.Visockas ir kokia bejėgė yra policija, kurios pareigūnai net nežino, ar jie turi teisę kažko reikalauti, ar privalo klausytis, kaip ant jų rėkia, ir vos pamojus pirštu eiti ten, kur jiems nurodo „kabako šeimininkas“. Maža to, juk patys policijos pareigūnai patvirtino, kad girdėjo, jog „kabako savininkas“ yra nupirkęs Vilniaus savivaldybę (suprask, duoda kažkam kyšius?), bet į tokį faktą jie sureagavo kaip savaime suprantamą dalyką.
Išvažiavus policijai grįžome namo su labai slogia nuotaika. Atrodė, kad pradėti kažkokią kovą ar teisybės ieškojimus jau nebėra prasmės, juk „visa Savivaldybė yra Stepono“. Tačiau pabandėme. Dar vieną kartą surizikavome – parašėme laišką, kuriame išdėstėme pastaruosius įvykius ir išsiuntėme jį keliolikai savivaldybės, statybų inspekcijos, paveldo policijos valdininkų, netgi miesto merui ir jo pavaduotojui.
Vos po kelių dienų negalėjome patikėti savo akimis, statybininkai išardė suręstą terasą, o netrukus gavome laišką iš Vilniaus Teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus (Statybų inspekcijos), kuriame aiškiai pasakyta, kad mūsų kieme “joks savavališko statybos faktas nenustatytas”. Viskas nurimo. Daugiau niekas iš adresatų į mūsų laišką nesureagavo.
Praėjo mėnuo. Kieme, prie baro sienos stovėjo lentos, netruko atsirasti ir didelės krūvos plytų, kauburėlis žvyro, baro „Cash“ sienoje, kiemo pusėje buvo išmuštos didžiulės angos langams/durims. Mes sunerimę, kad čia tik tyla prieš audrą, vėl parašėme laišką, kuriame klausėme, ar nėra barui išduotas leidimas statyti terasos? Ar neatsinaujins statybos, ar netaps jos legaliomis be mūsų žinios. Prie laiško pridėjome nuotraukas, kuriose matosi statybų progresas, statybinės medžiagos, iškirstos angos sienose. Statybų inspekcija vienintelė, kuri vėl atsakė – jog jokių leidimų neišdavė, o „kiemo teritorijoje, statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai nevykdomi“. Kur gi ne, greičiausiai mes, visi namo gyventojai, haliucinuojame.
Ir štai, vasario 15 dieną, tebevykstant nevaisingam susirašinėjimui su valdininkais, vėl atvyko tie patys, jau pažįstami iš matymo statybininkai ir pradėjo tiesiai ant važiuojamosios kiemo dalies mūryti plytinius bokštelius-kolonas. Mes vėl priėjome jų paklausti – kas čia vyksta? O, kad jūs būtumėte matę didžiulį džiaugsmą jų akyse ir girdėję tą ironiškai kandžią repliką: „Galit dabar čia viską fotografuoti, viskas čia legalu, ir mes turime darbo leidimus ir visi dokumentai tvarkoj!“ (suprask, pirmą kartą jie dirbo nelegaliai, o dokumentai buvo netvarkoj?). Mes nepatikėjome, iškvietėme Viešosios tvarkos pareigūnus, kurie nedelsiant atvyko, patikrino dokumentus ir mums patvirtino – baras turi leidimą statyti terasą!
Pala, kaip čia dabar išeina – Statybų inspekcija teigia, kad neišdavė leidimo, o Viešoji tvarka sako, kad jie turi leidimą? Mes jau neberašėm jokių laiškų, susisiekėm tiesiai su Vilniaus miesto tarybos nare Rasa Baškiene. Ji padėjo susiorientuoti, patarė į ką kreiptis, kreipėsi dėl mūsų problemos į įvairias instancijas pati.
Statybos vyko nežmonišku tempu. Kol mes skambinėjome Statybų inspekcijai, ieškojome atsakymų Viešojoj tvarkoj, savivaldybėj, statybininkai sparčiai mūrijo kolonas, tampė visokias virveles, pjovė ir kalė lentas. Kieme dygo didžiulė, daugiau nei 100 kvadratinių metrų terasa.
O dabar įdomioji dalis – Statybų inspekcijos valdininkas ponas S.Mardosas, jau du kartus rašęs mums atsakymą, kad kieme niekas nevyksta, telefonu atsakė, kad jis neprivalo atsakinėti į gyventojų skundus telefonu, kad kviečia atvykti pasišnekėti po savaitės. Į elektroninius laiškus taip pat neatsakinės, nes skundus reikia rašyti ant popieriaus, o mūsų nuotraukas, su vykstančiom statybom kieme mes galime pasidėti į šeimos albumą. Kitaip sakant jis atsisakė bet kaip reaguoti į nelegalias statybas ir dar patvirtino, kad jis tikrai nieko nedarys, kol negaus nurodymo iš savo viršininko Aurelijaus Kuisio (kuris yra pasirašęs anksčiau gautus raštus).
Įdomu yra ir tai, kad mums ir R.Baškienei pradėjus krutinti šitą klausimą, statybininkai vėl pradėjo ardyti jau sumūrytą terasą! Nuėmė užkaltas lentas, nugriovė visas mūrines kolonas, kurias vos prieš kelias dienas skubėjo sumūryti. Bet šį kartą darbai nesustojo, jie tik performavo terasą, kad ji nestovėtų ant važiuojamosios kelios dalies ir vėl iš naujo ją ėmė statyti. Pradėjo ir pabaigė. Niekas jų nebesustabdė. Nei viena valstybinė ar miesto savivaldybės įstaiga.
Mes, miesto tarybos narės padedami gavome „terasos statybos leidimo“ kopiją. Pasirodo, tai viso labo tik leidimas prekybai fasuotais maisto produktais, kurį išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas Kazimieras Arlauskas. Leidime aiškiai nurodyta, kad 9 kvadratinių metrų plote ant šaligatvio prie pastato sienos leidžiama pastatyti tris mažus staliukus. Netgi nubrėžtas planas, kaip tai turi atrodyti.
Beje, leidime ,ant kurio padėti net trijų savivaldybės skyrių vadovų parašai, prie trijų ant šaligatvio stovinčių staliukų aiškiai parašyta – palikti „1m pločio praėjimą nuo gatvės važiuojamosios dalies“. Štai šį dokumentą baras „Cash“ vadina leidimu terasos statyboms. O Viešosios tvarkos pareigūnai tai patvirtina. Tai apie kokią viešosios tvarkos pareigūnų kompetenciją kalbame? Jei leidimo lauko prekybai fasuotais produktais jie nesugeba atskirti nuo leidimo statyti terasą?
Savivaldybės skyrius, išdavęs leidimą prekybai fasuotais maisto produktais, paaiškinti, ką reiškia fasuoti produktai, negalėjo ir patarė dėl iššaiškinimo kreiptis į higienos skyrių.
2014-01-16 leidimas prekiauti. O atsakymas, kurį R.Baškienei parašė Vilniaus miesto savivaldybės klerkas Darius Daunoras, gali išversti iš koto net didžiausius absurdo mėgėjus:
„Laba diena, rašau Jums dėl baro Vilniaus g. 22. Šiam objektui suderinti du projektai – pakeisti langus ir įrengti vasaros lauko kavinę iš kiemo pusės prie įėjimo į patalpas. Darbus vykdo toks UAB „Imperijos rūmai“ ir savininkas Steponas Visockas, žmogus, prisidirbęs jau ne viename objekte. Langai pakeisti vietoj medinių į plastikinius, lauko kavinė buvo suderinta be pakylos. Mes jau praėjusių metų rugsėjį pranešėme Statybų inspekcijai ir Kultūros paveldo departamentui. Užvakar objektą vėl buvo patikrinome su Kultūros paveldo departamento inspektoriais, kurie sustabdė statybas ir surašė ATP pažeidimo protokolą. Bet žinant S. Visocką, beveik neabejoju, kad darbai tęsis savavališkai ir toliau. Deja, neįsivaizduoju, kaip tai sustabdyti. Jei dar norėsite ko nors paklausti, rašykite.
Geros dienos
Darius Daunoras Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas. “
Čia tokias, atsiprašant, nesąmones leidžia sau rašinėti Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas! Neva, geras jis klerkas, problemą supranta, tik spręsti niekaip jos negali. Girdi, jis „net neįsivaizduoja“, kaip sustabdyti įstatymus pažeidinėjantį baro savininką. Tai kokios yra jo pareigos? Kokia atsakomybė? Už ką klerkai gauna algas?
Ar ne tokie mardosai, kuisiai, daunorai, ir dar begalės kitų trinančių kėdes valdininkų, gimdo patį tikriausią teisinį nihilizmą? Įvairiausio plauko „imperatoriai“, bei „rūmų damos“ (atleiskit už ironiją) gali daryti ką tik užsigeidę, griauti paveldo saugomus pastatus, pjauti medžius miesto centre, savavališkai nustatyti staliukais miesto aikštes ir kiemus, įrenginėti be leidimo kavinių terasas ir kelti naktimis triukšmą – juk valdininkai tik skėstelės rankomis ir pasakys – „mes užjaučiame, bet niekuo negalime padėti“. O tai kas gali? Policija? – jie taip pat tik skėstelės rankomis ir pasakys „užjaučiame, turite sunkų kaimyną.“ Gal Viešoji tvarka? bet juk jie patys nuoširdžiai pataria „kraustytis į miegamuosius rajonus“. Gal žinote, kas gali padėti?
Tai padėkit mums kvailiems susigaudyti kas čia vyksta? Ar tai, ką mes matom, tėra savivaldybės klerkų šokis pagal S.Visocko dūdelę? Gal iš tiesų Vilniaus miesto savivaldybė yra pavaldi „Imperatoriaus rūmams“? O kalbos, kad S.Visockas „turi stogą“ savivaldybėje nėra laužtos iš piršto? Puse lūpų, nedrąsiai, kai kurie valdininkai mini vieno, labai aukšto savivaldybės pareigūno pavardę, tokio pono „K“, bet tuoj pat nutyla ir nenori to patvirtinti. Bijo. Kodėl niekas nieko nenori girdėti? O gal sekantis žingsnis tikrai bus toks, kaip sakė mūsų pažįstamas – Stepono berniukai mus nuveš į mišką ir paaiškins, ką reiškia gyventi Vilniaus senamiestyje?
Dramatiška atomazga. Vos tik pabaigiau rašyti šį ilgą pagalbos šauksmą, kai situacija dar labiau pablogėjo. Nubudę vieną rytą mes savo kieme pamatėme tai, ko labiausiai bijojome – net 15 medžių pažymėti raudonais kryžiais. Visi bus iškirsti. Pabandykite atspėti, kas užsakė medžių iškirtimą? Mes net nespėliojome. Paskambinome į savivaldybę, kur sužinojome, kad dėl medžių iškirtimo tikrai kreipėsi S.Visockas.
Gintautas Runovičius, Želdynų poskyrio vedėjas, atsakingas už medžių sužymėjimą, telefonu pranešė, kad medžius jis pats ir sužymėjo ir iškirs, nes jie visi supuvę ir kelia grėsmę. Tereikia tik S.Visockui parašyti prašymą iškirsti kieme medžius, ten, kur jis dar rudenį nupasakojo įrengsiąs kavinių terasas, ir tie 15 medžių, kaip tyčia reikiamame plote, akimirksniu supūna ir pradeda kelti grėsmę.
O mes, gyventojai, esame paranojikai ir nieko nesuprantame. Beje, mums G.Runovičius pasiūlė susitikti, o susitikimo metu jis įrodysiąs, kad visi pažymėti medžiai yra pavojingi ir juos būtina nukirsti. Net neabejoju, kad atsiras savivaldybėje ir daugiau valdininkų, kurie įrodys, kad S.Visockas yra dievo siųstas išganymas mums, nelaimingoms „pilkoms pelėms“, o „Imperatoriaus rūmai“, greičiausiai, antras Vilniaus savivaldybės pavadinimas.
Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Dariaus Daunoro komentaras:
„2013 m. gruodžio 12 d. buvo pritarta UAB „Imperatoriaus rūmai“ maitinimo įstaigos patalpų Vilniaus g. 22/ Labdarių g. 1 langų keitimo techniniam projektui ir 9 kv. m ploto lauko kavinės įrengimo prie pastato. Lauko kavinės įrengimo projekte terasos įrengimas ar kiti statybos darbai nenumatyti, tačiau jie galimai yra vykdomi. Informaciją dėl galimai neteisėtai vykdomų lauko kavinės įrengimo darbų Miesto plėtros departamentas perdavė pagal kompetenciją nagrinėti Saugaus miesto departamentui.
Taip pat mūsų žiniomis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio atstovai 2014 m. vasario 19 d. UAB „Imperatoriaus rūmai“ atstovui surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2014 m. balandžio 21 d.
Nepašalinus savavališkos statybos padarinių ir nesumokėjus baudos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinys kreipsis į antstolius dėl šių reikalavimų įvykdymo. Pažymime, kad Miesto plėtros departamento valstybės tarnautojai neturi įgaliojimų nei sustabdyti savavališkų statybos darbų, nei dėl jų padarinių pašalinimo kreiptis į teismą.“
Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja:
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai buvo gavę Vilniaus g. 22/1 namo gyventojų prašymus dėl triukšmo sklindančio iš baro „Cash“ ir galimai neteisėtų statybų.
Kovo 17 d. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą „Imperatoriaus rūmai“ direktoriui už tai, kad įrenginėjo kavinės lauko prekybos vietą ne pagal patvirtintą projektą – įrengta medinė terasa, kuri nenumatyta projekte.
Pernai gruodžio 12 d. buvo pritarta UAB „Imperatoriaus rūmai“ maitinimo įstaigos patalpų Vilniaus g. 22/ Labdarių g. 1 langų keitimo techniniam projektui ir 9 kv. m ploto lauko kavinei įrengti prie pastato.
Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai taip pat patikrino gyventojų skunduose išdėstytas aplinkybes dėl viešosios rimties trikdymo. Iš viso į barą savaitgaliais važiuota 14 kartų, nuo 24 iki 3.30 val. ryto, tačiau viešosios rimties trikdymo ir kitų pažeidimų nustatyta nebuvo. Baras įtrauktas į Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų kontroliuojamų objektų sąrašą ir yra reguliariai toliau tikrinamas.
Primename, kad savivaldybės nėra įgaliotos kontroliuoti statybų teisėtumo, nes tai yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencija.
Prašome gyventojų apie galimai neteisėtas statybas nedelsiant pranešti minėtos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.
https://gelbekimsenamiesti.wordpress.com/
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
