Nekalbėsiu konkrečiai apie homoseksualius asmenis. Akivaizdu tik viena, jog homoseksualumas nepersiduoda nei oru, nei vaizdu nei kvapu. Nors tokių kliedesių kartas nuo karto pasitaiko. Nieko nenustebinsiu ir pasakęs, jog yra vaikų, kurie laimingesni gyvena homoseksualioje šeimoje, nei gyvenantys kai kuriose musu tradicinėse šeimose, kur geriantys tėvai labiau rūpinasi savo stiklinės turiniu, nei vaiku. Visa tai jau girdėta. Bet, kaip minėjau, aš ne apie tai.
Noriu išreikšti savo poziciją ir duoti suprasti, jog nesame apsupti vien savyje užsisklendusių ir tik į patį save visą dėmesį koncentruojančių, netolerantiškų piliečių. Tokių, kurie vardan savo interesų pasiruošę sudraskyti bei engti kitaip mąstančius.
Po Eurovizijos finalo eilinį kartą galėjome stebėti, kokie vis gi žiaurūs yra žmonės. Komentarai tiesiog buvo perpildyti neapykantos. Siūlymai gražinti Hitlerio, Stalino laikus sulaukė itin aktyvaus palaikymo ir buvo palydimi plojimais lygiai taip pat kaip ir pasisakymai žudyt, tremt, naikint. Bet ar tai nėra baisu? Ar tai nėra tikrasis blogis, kurio tikrai nevertėtų perduoti jų taip saugomiems vaikams? Atrodė, jog Conchita Wurst kiekvienam jų asmeniškai pridarė labai didelių bėdų - jų vaikus pavertė homoseksualais, moterims užaugino barzdas, vyrus aprengė suknelėm ir panašiai.
Kaip žinia, laimėtojas yra daugiausiai balsų surinkęs dalyvis. Tai kas gi tada balsavo? Kodėl matom, praktiškai, vien tik neigiamus komentarus? Esme tame, jog garsiausiai šaukia tik nepatenkinti, nuskriaustieji. Blogai parašiau egzaminą – einu parėkausiu kaip viskas blogai. Išrinko tai už ką nebalsavau – einu parėkausiu kokia neteisybė. Ilgos eilės „Maxima“ – einu parašysiu, kaip Lietuvoje blogai. Kvailas įprotis skųstis. Paprasčiausiai tie, kurie yra kitoje barikadų pusėje (dažniausiai dauguma) nelinkę veltis į diskusijas su tais, kurie perpildyti neapykantos lieja savo įtūžį komentaruose. Parėkaus ir praeis.
Aš suprantu, jog kažkas gali būti labai neigiamai nusistatęs prieš homoseksualius asmenis, kažkas prieš tam tikrus politikus ir t.t. Tačiau pagrindinė mano mintis yra tai, jog taip, tu gali būti netolerantiškas tam tikroms tų asmenų skleidžiamoms idėjoms ar mintims, gali nepritarti jų įsitikinimams, tačiau tu negali būt netolerantiškas pačiam žmogui. Visi jie turi lygiai tokias pat žmogaus teises kaip ir Tu.
Nustokime būt tokie paranojiški, bijantys kitokių nei esi pats. Didžiausi iškrypėliai man yra tie žmonės, kurie taip vadina kitus, neturėdami tam jokio nei moralinio, nei teisinio pagrindo. Ir aš su mielu noru gyvenčiau pasauly, kur būtent pastarųjų žmonių būtų mažiau, nei tų, kuriuos čia siūlo išnaikinti ir ištremti.
Užbėgdamas įvykiams už akių, tiems kurie tekste vėl įžvelgs vien gėjus ir jų skleidžiamą siaubą, atsakau - skaitykite dar kartą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
