Gražulio Lietuva

Besitęsiantys propagandiniai ir geopolitiniai karai Europoje lėmė Lietuvos visuomenės pasidalijimą į dvi stovyklas. Panašu, jog mūsų valstybė, kuri taip entuziastingai žengė pirmuosius nepriklausomus, demokratiškos ir atviros visuomenės žingsnius, staiga parklupo ties kryžkele tarp Rytų ir Vakarų.

Bet už kokią Lietuvą?<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Bet už kokią Lietuvą?<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Uvis

Jun 18, 2014, 10:45 AM, atnaujinta Feb 12, 2018, 6:06 PM

Parklupo, ar niekada ir nebuvo iš jos pasukusi? Nors Lietuvoje vis daugėja žmonių, kurių pasaulėvaizdį formuoja gana platus informacinis spektras ir demokratiško pasaulio vertybės, daliai gyventojų vis dar sunku tai priimti, nes jų mentalitetas formavosi iškreiptoje sovietinėje erdvėje.

Tautos žaizda - būtų galima teigti, tačiau klausimas, ar būtina sąmoningai ja naudotis siekiant asmeninės politinės sėkmės? Petras Gražulis - žmogus tapęs antieuropinio judėjimo guru. Žmogus puoselėjantis tikrąsias vertybes ar išsišokėlis, netyčiomis stabdantis visuomenės tobulėjimą? Panašu, jog paveikslas, kurį piešia gerbiamas Petriukas yra reprodukcija, mat mūsų kaimynai jau senai Europą tapo visomis purvo spalvomis, tiesa, vis pažymėdami homoseksuolių žmonių vėliavos spalvas vietoj dangaus.

„Supuvę Vakarai“ - žodžiai, kurie tūlam lietuviui jau tampa kasdienybė, tačiau nepaisant visiškai subjektyvios nuomonės gėjų ir lesbiečių klausimu, ar Vakarai išties tokie supuvę ar supuvę tie, kurie nesugeba adaptuotis? Nepamirškime, kas yra ta taip nesuprantamai skambanti vakarietiška kultūra. Ogi mes patys!

Kaip? - klausite jūs. Ogi paprastai. Visa mūsų istorija ir kultūra yra pinte persipynus su kitomis Europos valstybėmis. Dalykai, kurias mes taip didžiuojamės: žymūs mūsų tautos žmonės, rašytojai, kalbininkai, visuomenės veikėjai, mūsų architektūros pasididžiavimai, meno, net tautinės virtuvės simboliai susiformavę būtent Europos valstybių erdvėje. Deja, sovietų tragedija kaip su ekskovatoriumi išvertė visa kas buvo kurta, kartu mus atskirdama nuo šaknų.

Taip, galbūt ta sistema tikrai aprūpino privalomoju darbu, o ir benzinas buvo pigesnis, tačiau kokį mentalitetą visuomenėje tai suformavo? Kai tokia nostalgija pasigirsta iš senos močiutės lūpų, mes galime tik nusišypsoti, juk tai jos jaunystė, kas gali būti gražiau, tačiau toks prisirišimas prie senos iškreiptos sistemos politinėje erdvėje kelia didžiulį nerimą.

Rašau šį straipsnį visų nūdienos įvykių sūkuryje norėdamas atkreipti dėmesį į tai, jog propaganda naudinga tam tikroms jėgos struktūroms veikia žymiai arčiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tad pamąstykime, ar gėjų eitynės išties yra tokios svarbios, jog nustumia į šoną visus demokratinius pagrindus ir žmonių laisves.

Ar Europos Sąjunga, kurios dalimi esame mes patys, neformuoja jaunų kūrybingų Lietuvos atžalų ir ar leisime, jog dievobaiminingi vieši šūksniai sustabdytu mus nuo galimybės eiti visuomeninės gerovės link. Ačiū.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.