Visiems buvo garantuota, kad nei vieno vaiko neišmes, bus gimnazija nuo 1 iki 12 klasės, vienintelė tokia visoje Lietuvoje. Kiek buvo bendrų susirinkimų, visada buvo akcentuojama, kad visi išliksime.
Vaikai ir toliau mokosi, laukiame kada mokykla taps gimnazija ir... Vieną dieną vaikai parėję sako: „Ėjom visa klasė pas socialinę pedagogę ir direktorę. Jos klausė ar norim sportuoti, o jei ne, tai kokią mokyklą renkamės.“
Po to vyko susirinkimai klasėse, kur dalyvavo ir direktorė su pavaduotoja, ir mums pranešė, kad jei vaikai nesportuoja, būsime priversti išeiti iš mokyklos. O jei liksime, tai bus vykdoma sporto atranka.
Mokykloje bus mokomi vaikai tik nuo penktos klasės, tad apsidžiaugiau, nes mažoji kaip tik rudenį pradės lankyti penktą klasę. Ji dar ir sportuoja, todėl pagalvojau, kad mokykla bus kaip tik mums.
Vyresniesiems vaikams (turim tris) liepiau pasirinkti sporto šakas, kad tik galėtume lankyti savo mokyklą, kuri yra vos už 10 minučių kelio nuo namų.
Taigi, vyksta atranka, kelias dienas laukiam rezultatų. Bet pažadėtą dieną jų nėra. Skelbimas praneša,kad rezultatai bus po poros dienų. Bet ir tada jų dar nėra. Pagaliau dar po dienos jie paskelbiami.
Labai apsidžiaugiau, nes visi mūsų vaikai pateko į būsimą gimnaziją. Deja, džiaugiausi neilgai.
Pirmadienį paskambino naujas pavaduotojas vyras (iki tol buvo dvi moterys) ir pranešė, kad penkta klasė išardoma, nes per mažai vaikų susirinko. Siūloma rinktis iš dviejų mokyklų – Ragainės ar Medelyno, su kuriomis susisiekimas vaikams labai nepatogus.
Kyla labai daug klausimų: kas čia per anomalija? Kodėl vaikai kaip šunyčiai išmetami iš mokyklos? Kodėl kitų kuriamų gimnazijų vaikų klasėm buvo leista „užaugti“, o mums neleidžiama? Kodėl į penktą klasę nepriimama daugiau vaikų, kodėl ji išformuojama?
Tikriausiai tokios betvarkės dar nebuvo nei vienoje Lietuvos mokykloje.
***
Atsako Vijolių vidurinės mokyklos direktorė Irma Abromaitienė.
„Būtų buvę maloniau, jeigu Nusivylusi mama būtų kreipusis į mus ir būtume kartu paieškoję abiems pusėms priimtino sprendimo. Slėpimasis po slapyvardžiu ir savas faktų interpretavimas nėra geriausias problemos sprendimo būdas.
Vykdant atranką į sporto mokyklos klases buvo gauti 239 norinčiųjų mokytis mokykloje prašymai. Suskirsčius juos pagal klases paaiškėjo, kad mažiausiai prašymų buvo pateikta priėmimui į penktą klasę (gauta 13 prašymų). Negalėjome formuoti tokios mažos klasės, nes suformavę klasę su daugiau kaip puse tuščių vietų (vidurkis klasėje turėtų būti 25) dėl perpus mažesnio finansavimo klasei negalėtume užtikrinti tinkamo ugdymo turinio įgyvendinimo, pasiekti tinkamos ugdymo kokybės.
Daugiau norinčių mokytis 5-oje klasėje neatsirado – priešingai, atsirado abejojančių, ar tikrai rugsėjo 1-ąją atvyks kai kurie atranką praėję mokiniai, nes tėveliams kėlė abejonių, ar jų maži penktokėliai gebės derinti aktyvų sportą su bendruoju ugdymu. Todėl priėmėme sprendimą klasės neformuoti.
Mokiniams buvo pasiūlyta rinktis artimiausias Medelyno ir Ragainės progimnazijas, kuriose yra laisvų vietų 5-ose klasėse. Dauguma mūsų mokyklos mokinių renkasi Ragainės progimnaziją, nes į šią mokyklą patogu nuvykti miesto transportu. Pakanka vieno autobuso ir nereikia persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą. Autobusas sustoja prie Ragainės progimnazijos vartų. Kitai daliai mokinių arčiau gyvenamosios vietos yra Medelyno progimnazija. Šią mokyklą jie gali pasiekti pėstute.
Nepatekę į mokyklą penktokai, kurie ir toliau aktyviai sportuos, sieks sportinių rezultatų, turės galimybę 2015-2016 mokslo metais mokytis šeštoje klasėje (jie lieka mokyklos kandidatų sąraše).
Tik kyla klausimas, ar Nusivylusios mamos vaikai nori mokytis sporto mokykloje ir siekti sporto aukštumų, sieti savo ateitį su sportu ar sportuoti tik dėl to, kad žūtbūt išliktų toje mokykloje? Ar toks atkaklus tėvų siekimas išlaikyti vaiką mūsų mokykloje sutampa su vaiko norais ir motyvacija joje mokytis?
Bet kokia mokyklos pertvarka visada sukelia įvairių teigiamų ir neigiamų emocijų. Priimami sprendimai ne visus tenkina, yra priimtini. Tiek mokyklos tėvai, tiek mokiniai ir administracija bei mokytojai, klasių auklėtojai ne kartą diskutavo apie mokyklos pertvarką ir su ja susijusius būtinus priimti sprendimus, ieškojome mažiausiai skausmingų variantų, derinome su artimiausiomis mokyklomis dėl mokinių priėmimo į jas.
Džiaugiamės, kad dauguma tėvų mus išgirdo, įsiklausė ir suprato, kad mokykla tampa specializuota sporto mokyklą ir pagal šios dienos teisės aktus joje gali mokytis tik gabūs sportui ir gebantys derinti bendrąjį ir sportinį ugdymą mokiniai. Buvo priimti abiems pusėms naudingi, racionalūs sprendimai dėl tolesnio vaikų ugdymosi kitose įstaigose.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
