Kai atėjo laikas ieškoti kitos mašinos, permečiau akimis parduodamų automobilių skelbimus, apsidžiaugiau didele pasiūla. Šimtai skelbimų, kuriuose siūlomos mašinos už man įkandamą kainą, atrodo, tik rinkis ir džiaukis.
Renkuosi jau antras mėnuo. Automobilio vis dar neturiu.
Rodos, mano keliami reikalavimai nėra tokie dideli – ekonomiškas dyzelinis variklis, 4 durys iš 5, vidutinio dydžio, sedanas, blogiausiu atveju hečbekas. Universalams esu alergiška nuo pat vairavimo praktikos pradžios.
Ir štai, pasirodo, jei esi moteris, turi konkretų reikalavimų sąrašą, supranti apie automobilį šiek tiek daugiau nei tai, kad jis važiuoja, ir žinai, ko nori, rasti sau ratus – misija neįmanoma.
Galimų pirkinių sąrašas gerokai sutrumpėja, atmetus visus netinkamus variantus. Manęs nedomina nei BMW, nei „Audi“, nei „Opel“ markės automobiliai, nei „VW Golf“ (nors tokių nėra daug). Rodos, yra iš ko rinktis, tačiau kainos ir kokybės santykis tikrai neatitinka realios automobilių būklės. Už populiarių markių automobilius savininkai plėšia lyg už naujus.
Nedomina automobiliai, kuriuos parduoda jaunuoliai – didelė tikimybė, kad automobilis bus visiškai nudrožtas. Netinka tie automobiliai, kurių pardavėjai nesutinka tikrinti jį servise, ar siūlo patikrą, tačiau savame – ten dirba Juozas (Petras, Vacys, Vitalis ir t.t.), kuris mielai pažiūrės mašiną mano sąskaita ir pasakys viską! Vyrai, jūs gudrūs, bet ir aš ne vakar gimusi, todėl atsisveikinu ir padedu ragelį.
Kartais tenka susidurti su stebėtinai keistu pardavėjų elgesiu – išsirenki variantą, paskambini. Paklausi apie automobilio trūkumus (pirkčiau ir kiek remontuotiną mašiną, jei tik remontas neviršytų mano biudžeto ribų), o pardavėjas užgieda – tai pigiausias šios kategorijos variantas. Bandau paaiškinti, kad nenoriu veltui važinėti, o jei trūkumai nedideli, man tiks ir toks variantas, tačiau norėčiau juos žinoti iš anksto... Atsiprašo. Pažada perskambinti ir neperskambina. Šio automobilio pardavimo skelbimas vis dar aktyvus. Nežinau, kodėl nepardavė mašinos, juk pigiausia savo kategorijoje...
Buvo ir toks atvejis – nuotraukoje automobilis lyg saldainiukas, gražus žvilgantis. Sudomino ne tik mane, bet ir aktyviai paieškose dalyvaujančių vyrų desantą. Susiskambinome, nuvažiavome... Na, ką aš galiu pasakyti, savininkas ar jo vaikai puikiai moka naudotis fotošopo programa. Tai, ką pamačiau, nė iš tolo neprilygo tam, kas pateikta nuotraukoje. Blizgus kėbulas pasirodo ne tik apdaužytas ir subraižytas, bet dar ir padažytas paprastu teptuku kito atspalvio dažais.
Apžiūrėjau bene dešimtį automobilių ir supratau: kas skelbimuose parašyta tarp eilučių, tarkime, nedideli kėbulo defektai, nurodyti skelbime, tai dažniausiai iki grunto nulupti dažai ir iki nėrinių surūdiję sparnai. „Prižiūrėtas ir mylėtas automobilis“ – vos stenantis diedukas, kuriam seniai laikas į pelnytą poilsį. Jei variklis „ok“, tada pakaba vos klibanti. Jei pakaba tvarkinga, tada problemos dėl elektronikos (tai langai neatsidaro, tai klimato kontrolė nustipusi, tai navigatorius pjauna grybą...). Jei su elektronika viskas gerai, tada slenksčiai surūdiję. Jei slenksčiai tvirti, tada buferis sudaužytas.
Jei buferiai bemaž geri, tada būtinai bus skilęs žibintas. O jei ir čia viskas gerai, gali išsyk ruošti tūkstantuką kitą degalų purkštukų remontui... Jei mašina padoresnė ir metai geresni – vairas dešinėje. Ar žada ryti tiek degalų, kad pus po langais – nespėsiu jos šerti. Ar per didelė. Ar per maža. Ar metų jau daugokai... Ar universalas.
Ko ko, o jau universalų Lietuvoje priviso su kaupu. Regimai vyrai junta tokioms mašinoms silpnybę. O kaip tada mes, moterys? Moteriškų mašinyčių yra, bet jos tokios mikroskopinės, o mikrobai manęs nedomina, noriu ko nors solidesnio.
Pasitaikė ir mielų, ir, rodos, sąžiningų pardavėjų, tačiau čia jau pati kalta. Kol susiruošdavau nuvažiuoti apžiūrėti – viskas, automobilis parduotas. Nesvarbu, kad rimtai tarėmės, tik iškėliau vienintelę sąlygą – mašina bus apžiūrėta firminiame servise... Taip ir nežinau, ar pardavėjas taip išvengė apžiūros, ar atsirado rimtesnių pirkėjų.
Kelis skelbimus pateikę vyrukai su manimi kalbėjo tokiu tonu, tarsi būčiau paskambinusi ne pasiteirauti apie parduodamą mašiną, o nežinia kaip sutrukdžiusi. Klausinėju apie automobilio būklę (atsiprašau, kad noriu susižinoti kuo išsamesnę informaciją telefonu, aš – dirbanti moteris, laikas pernelyg brangus, kad veltui važinėčiau), o jie spaudžia frazes tarsi spagečius per mašinėlę – nieko neįmanoma ištraukti.
Nemaloniai nuteikia ir tie, kurie tikina, kad geresnio varianto aš nerasiu, nes esu tik moteris ir privalau stverti tai, ką jie siūlo. Tokie žodžiai bemat sukelia pasipriešinimo reakciją. Na, taip, aš moteris, bet tai dar nereiškia, kad buka kaip kamštis. Perku mašiną sau, už savo sutaupytus pinigus, kuriuos pati užsidirbau... Tad pati spręsiu, ar tai geriausias variantas, ar ne.
Žodžiu, pradedu manyti, kad mano geidžiamas automobilis išvis neegzistuoja, bent jau Lietuvos Respublikos ribose. Kasdien viltingai peržiūriu naujus skelbimus – o gal? Kol kas nieko. Gal sumažinti reikalavimų sąrašą – tiks bet kas, kas nors perpus gerai tarnaus, kaip mano senukas mašinukas, nukeliavęs į autorojų. Už gerą tarnybą, suprantama.
Komentuoja serviso „Mototoja“ vadovas Vytenis Gaspariūnas:
„Pastebėjome, kad kai automobilis į servisą atvežamas nenoriai, dažniausiai bandoma nuslėpti didelius defektus (po didelių eismo įvykių, nekokybiško remonto ir pan.). Dėl to ir nenorėta vežti automobilio tikrinti. Kodėl labiau nenori vežti į specializuotus servisus? Dėl to, kad specializuotuose remonto dirbtuvėse galima atrasti, pastebėti daugiau ir greičiau nei universaliose.
O visų automobilio trūkumų atskleisti, žinoma, nenori nė vienas nenaujų automobilių pardavėjas. Vis dėlto, kaip žinome, dauguma naudotų automobilių, ypač atvežtų iš kitų šalių, turi ne vieną ir dažniausiai nemenką defektą.
Daugiausia sulaukiame „Lexus“ ir „Toyota“ automobilių, pagamintų prieš 7 metus, tai pat dažnai tikrinami 3–5 metų automobiliai.
Patikra užtrunka apie valandą. Už patikrą dažniausiai moka potencialus automobilio pirkėjas, kurio iniciatyva automobilis ir buvo atvarytas patikrai.
Didžioji dalis žmonių yra susitaikę su tuo, kad perkant naudotą automobilį dar teks į jį investuoti.
50–60 proc. pirkėjų po patikros persigalvoja ir dėl defektų atsisako pirkti konkretų automobilį.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
