Jo nuomone, svarbu, kad būdami Lietuvos piliečiai, skleistume kitokią informaciją: pasakytume tiesą, koks iš tikro gyvenimas nepriklausomoje demokratinėje Lietuvoje, kiek galime didžiuotis valstybės istorija.
„Gaila, bet ne taip seniai skaičiau, kad vienai kolegei nepatiko iš Lietuvos išvykusios merginos suknelė, ta, kuri išvykusi, sakė, kad daugiau nieko lietuviško: viskas, baigta su Lietuva, aš daugiau nebe lietuvė, nes kažkas sukritikavo mano suknelę. Aš manau, kad tokiu keliu eidami mes tikrai nieko nepasieksime“, – pasakojo J.Olekas.
Visiškai sutinku su Jumis gerbiamas ministre – gaila, labai gaila, kai jaunas žmogus nebeištveria gyvenimo Lietuvoje. Ministre, tą suknelę, violetinę, permirkusią krauju, ašaromis, patyčiomis ir grasinimais nužudyti, mano dukra nešioja nuo 15 metų.
Jau beveik keturi metai, kai Simona tempia šią suknelę, griūna, keliasi ir vėl tempia, vis neprarasdama vilties išgyventi. Paskutinis skausmo lašas ant šios suknelės buvo toks: „Mirtis Miliniams, užmuškim šitą negrų kekšę ir jos kalę motiną, gangsteriai iš Amerikos jas sudoros netrukus“.
Atleiskite, gerbiamas ministre, kad šis vaikas nebepajėgia nešti kruvinos violetinės suknelės. Atleiskite ir už jos padarytą didžiausią nusikaltimą, kad gimė Lietuvos teisėjo šeimoje.
Atleiskite ir už tai, kad Simona tris metus negalėjo eiti į mokyklą, susitikti su draugais, gyventi normalų paauglės gyvenimą.
Atleiskite jai už tai, kad nepajėgia ištverti patyčių ir grasinimų. Gal Jūs turite vaikų ar anūkų? Siūlau pabandyti ir siuntinėti jiems diena iš dienos mano įdėtas žinutes. Gal Jūsų artimieji ištvers, pasirodys esantys tikri lietuviai.
Gerbiamas ministre ar ant tos suknelės liks ir Jūsų kirtis priklauso tik nuo Jūsų sąžinės. Kokiu keliu eiti, kad ką nors pasiektume Lietuvoje?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
