***
Saulės spindulys, prasiskverbęs pro medžio šakas, pakutena riestą nosytę, nuslysta užmerktomis akutėmis, švelniai paglosto skruostus. Nuo šviesos žaismo mano dukrytė pabunda, putliais kumšteliais pasitrina akutes ir atsimerkia. Į mane žiūri didelės žydros akys, veidą papuošia nuoširdi šypsena. Dukrytė ištiesia rankytes. Paimu mažą angelėlį, prisiglaudžiu prie savęs, nosį pasiekia malonus, tik kūdikiams būdingas, pieno ir muilo aromatas. Mažos rankytės apsiveja mano kaklą. Jaučiuosi nuostabiai, širdį užplūsta begalinė meilė ir atsakomybė. Tą akimirką aš duodu sau žodį, kad padarysiu viską, jog mano mergaitė būtų laiminga.
Metai bėga, iš mažos mergaitės mano dukrytė virsta dailia panele. Džiaugiuosi, kad ji linksma, komunikabili, draugiška, šmaikšti, dėmesinga, labai jautri. Pirmi pasimatymai, žinutės nuo vaikinų. Mes diskutuojam, kvatojam, atviri pokalbiai tarp mūsų, rodos, niekad nesibaigs.
Ir vieną dieną Tavo gyvenime pasirodo Jis: tvarkingas, pasitempęs, dėmesingas. Tą dieną, kai Tu man pristatai savo vaikiną, atsimenu labai gerai. Deja, į mano širdį atsliūkina nerimas ir nepasitikėjimas. Aš nedrąsiai išreiškiu savo nuogąstavimus, tačiau Tu mane nuramini: Jis Tau geras, malonus ir dosnus.
Tu keitiesi, bręsti, tampi savarankiška moterimi. Taip ir turi būti! Tačiau uždarumas, liūdnas žvilgsnis man pradeda kelti vis didesnį susirūpinimą. Raminu save, kad mano buvimas toli nuo Tavęs neleidžia pažinti Tavo asmenybės pokyčių. Dažnai bendraujame, Tu guodiesi, kad esi pavargusi nuo studijų, nuo darbo. Kartais užsimeni, kad pykstiesi su Juo. Tu garantuoji, kad tai tik nedideli nesusipratimai, sakai, kad visoms poroms visko būna. Tačiau nuojauta, kad ne viskas gerai, persekioja mane kaip šešėlis.
Į visus mano klausimus atsako įvykis Jūsų namuose. Tavo sesuo pamato tai, kas ją šokiruoja. Jūsų konfliktas išauga iki smurto. Jis muša Tave sesės akyse. Tik ašaros ir klyksmas sustabdo Jį nuo tolimesnės agresijos. Jis išsiduoda savo draugams: jei nebūtų buvę Tavo sesės, jis nežino, kaip šis konfliktas būtų pasibaigęs. Išgirdus tai, mano siela subyra į tūkstančius gabalų.
Mano širdis šaukia, kad tai baisu, taip neturi būti, tai nusikaltimas. Niekas neturi teisės naudoti smurto prieš kitą žmogų, tai be galo žeminantis ir savigarbą menkinantis poelgis. Ir tai nėra normalu, Tu tiesiog patekai į užburtą smurto ratą. Tokie santykiai neturi ateities, jie atneša vien tik baimę, nuoskaudą, skausmą. Patikėk manimi, aš tai žinau.
Dukryte, prašau, neslėpk, kas vyksta Tavo gyvenime. Tu juk turi Tave mylinčią šeimą ir mes pasirengę padėti. Normalu turėti problemų, normalu kreiptis pagalbos. Aš manau, kad Tavo tyla tik padaro Jį stipresniu. Aš tikiu Tavo ateitimi, tikiu, kad būsi laiminga, džiaugsiesi gyvenimu. Kai saulės spindulėlis pažadins žydras akutes, jos nusišypsos Tam, kuris moka mylėti, saugoti ir gerbti.
Su didele meile,
Tavo Mama
P.S. Aš labai norėčiau paprašyti draugų ir kitų artimų žmonių, kurie žino apie smurtą poroje/šeimoje – netylėkit. Praneškit šeimos nariams. Juk pagalba suvokiant problemą, ją paviešinant ir sprendžiant, gali užkirsti kelią nusikaltimui.