Bet, kaip sakoma, viltis – kvailių motina. Nieko panašaus nenutiko. Dirbau, stengiausi, bet turtinga taip ir netapau ir visą savo gyvenimą mėgavausi ne turtais, o kovojau su nepritekliais, nedarbu ir paskolomis. „Gal man trūksta proto? – kartais praslysdavo galvoje mintis, – Gal sėkmės? Gal dar ko nors, ko nežinau, ką žino palaiminti, nuostabaus gyvenimo išpaikinti žmonės?
Pradėjau domėtis psichologine literatūra. Bet viskas, ką ten atradau – tik paaiškinimas, kad nereikia dėl nesėkmių taip jaudintis ir išgyventi. Reikia tikėti ir laukti, kol likimas pagaliau nusišypsos.
Deja, mano vaikai nebuvo tokie optimistai ir neturėjo kantrybės laukti, kol aš laimėsiu milijoną, ar man kas pasiūlys pelningą darbą. Jiems jau dabar reikėjo dviračio ir naujo madingo telefono. Teko nusileisti ant žemes ir ieškoti darbo užsienyje.
Kadangi nesu stiprios sveikatos, ir prie konvejerio ar žemes ūkyje dirbti nepajėgčiau, pradėjau ieškoti darbo aptarnavimo srityje. Kurgi dar jo rasi be aukštojo išsilavinimo ir dar būdama vidutinio amžiaus?
Radau. Patekau į pasiturinčią šeimą ir užėmiau garbingas, kaip man atrodė, namų tvarkytojos pareigas su viltimi, kad galėsiu stebėti turtingus žmones ir rasti atsakymą į rūpimą klausimą – kaip pačiai tokia tapti. Šeimoje pripratau gana greitai. Buvo neblogos darbo, gyvenimo ir poilsio sąlygos.
Vieną kartą šeimininkė pakvietė išgerti su ja puodelį kavos. Prakaituodama laikiau drebančiose rankose prabangų puodelį ir atsargiai gurkšnojau kavą, stengdamasi iš jaudulio neapsilaistyti. Ponia su protinga veido išraiška pradėjo pamokslauti, išdidžiai sukdama žiedus ant savo rankų ir laikas nuo laiko pačiupinėdama blizgančiais akmenukais papuoštą sidabro spalvos laikrodį.
„Sidabras? Swarovski kristalai?“ – ignoruodama žiedus atkreipiu dėmėsi į jos laikrodį.
„Baltas auksas! Briliantai!“ – išgirstu ir vos nepaspringstu kava. Ir reikia šitaip apsikvailinti!
„Vau – nustembu. – Ar galite duoti pažiūrėti iš arčiau?“
Ir štai rankose laikau ne tik stebuklingą sunkoką laikrodį, bet ir krūvą nuo pirštų nuimtų auksinių žiedų su brangakmeniais.
„Tai štai koks to turtingo gyvenimo svoris ir grožis!“ – varčiau papuošalus savo rankose.
Poniai, matyt, patiko mano reakcija, ir ji panoro mane dar labiau nustebinti. Pakvietusi į rūbų kambarį pradėjo rodyti įvairius drabužius, sukneles, išdidžiai vardindama garsių firmų pavadinimus. Susidomėjusi pagarbiai čiupinėjau drabužius ir leidau garsus, kurie turėjo reikšti didelį nustebimą.
Po drabužių apžiūros priėjome prie batų, kuriuos net leido pasimatuoti, ir rankinių, tarp kurių buvo ir rankinių iš stručio ir krokodilo odos.
Galiausiai nusileidome į rūsį apžiūrėti alkoholinių gėrimų kolekcijos. Nieko šioje srityje nenusimanau, bet apsimečiau, kad man tikrai įdomu. Dairydamasi atkreipiau dėmesį į butelį, kuriame plaukiojo geltonos spalvos gabaliukai.
„Kas čia yra?“ – paklausiau.
„Auksas“, – išgirdau atsakymą.
„Kaip auksas?“ – nesupratau.
„Taip. Tikro aukso gabaliukai.“
„Ir ką, šį gėrimą galima su jais gerti?“ – dar kartą pasitikslinau, ar viską supratau teisingai.
Gavusi patvirtinimą nustebau – kam pasakyčiau, nepatikėtų! Net sapnuose nebūčiau susapnavusi, kad auksą galima ne tik nešioti, bet ir gerti.
Kita mintis buvo: „Eik tu sau! Kiek aukso išeina, tiesiogine to žodžio prasme, per užpakalį. Koks keistas tas gyvenimas! Vieni badauja – kiti durniuoja nuo prabangos.“
Vakare, gulėdama lovoje, galvojau. Visą gyvenimą norėjau tapti turtinga ir turėti gražių daiktų, maniau, kad jie atneša laimę. Šiandien aš juos kaip ir laikiau rankose, bet jokio įspūdžio jie man kažkodėl nepadarė. Paprasti daiktai ir skudurai. Nepasakyk man jų kainos, net ir nesuprasčiau jų vertės.
Klausimas – tai kam tiek jaudinausi dėl savo tariamos ubagystės? Kam reikėjo iš kailio nertis ir žemintis uždarbiaujant? Užmerkiau akis ir užmigau su šiomis mintimis.
Viskas! Nuo rytojaus nebusiu verge. Lai kiti krapšto turtingų žmonių išmatas su viltimi tenai rasti aukso gabaliukų. Man to jau nereikia. Viskas, ko man reikia – tai tik šeima, sveikata ir išmintis, padedanti džiaugtis paprastu gyvenimu. Geriant tyrą vandenį ir valgant sausą juodą lietuvišką duoną.