Nesąmonė!
Ir pasakysiu kodėl. Esu normalus vyras, jau dvylika metų atsidavęs savo žmonai, ištikimas, nes manau, kad ištikimybė vienas kitam svarbi. Bet gimus trečiam vaikui jai seksas tapo visai neįdomus. Noriu paklausti bet kokio normalaus vyro, nes moterys čia mūsų niekaip nesupras: kaip jaučiatės, kai kokią savaitę nepasimylite? O dvi savaites, tris savaites?
Kai tik žmonai primenu, tai ji išvadina mane maniaku ir siūlo eiti pas psichologą. Priimu tokį jos kalbėjimą kaip įžeidimą, nes esu normalus vyras. Kai gimė du vaikai, tai po trijų kokių mėnesių po kiekvieno vaiko gimimo vėl pradėdavome normaliai mylėtis ir jai patiko. Bet po trečio viskas pasikeitė.
Į bet kokį mano priminimą, kad jau senai nesimylėjome, ji vis aiškino, kad tai pavargusi, tai galvą skauda, tai mėnesinės. Kaip ir tos svingerės vyras tapau nervingu, darbas tapo nemielu, miegu blogai, vis galvoju apie seksą. Masturbuotis nenoriu, nes mane tai žemina. Turiu moterį ir dar save tenkinti?
Galiausiai pasiūliau jai mylėtis du kartus per savaitę ir prižadėjau, kad nebus jokio spaudimo. Tai atrodė, kad ji net užsidegė. Šiaip ji irgi man sakė, kad galiu mylėtis su ja kada noriu, bet kad ji guli lyg lenta ir dar žiovauja! Pasakiau, kad nesu koks invalidas, kuriam vistiek, kad tik pasimylėt. Mane tai žemina. Noriu aistringo sekso, nes kur parašyta, kad po dešimties ar kiek metų seksas su savo žmona turi būti nuobodus?
Susitarėme šeštadienį ir sekmadienį, kai niekam nereikia dirbti, o vaikai pas tėvus. Vieną dieną aš ją tenkinsiu, o kitą dieną ji mane. Nes man įgriso visą laiką ją imti, o ji tik guli sau. Tai šeštadieniui atėjus jai atsirado visokių reikalų, tai namus tvarkyti, tai su draugėmis pašnekėti, o vakare, oi, pavargau! O sekmadienį vėl tas pats.
Pradėjau tikrai širsti ant savęs, kad taip pasiduodu. Tai pasakiau, kad man nieko nelieka, kaip ieškotis meilužės. Ji atsakė, kad sutinka, tik kad į namus jos nesivesčiau. O kai paklausiau, ar ji nori skirtis, atsakė, kad tikrai nenori, mane labai myli, todėl mane supranta. O aistringas seksas – tai tik jaunimui. Ji turi svarbesnių užsiėmimų, kuriuos aš turiu gerbti.
Paklausiau, gal jai koks klimaksas, pati eitų pas kokį seksologą, tai išvadino mane nenormaliu. Gal pas tą svingerę irgi taip buvo? Privedė savo vyrą prie beprotybės, o paskui gavo, ko nenumatė.
Kai tas pamatė, kad ji taip raivosi, suprato, kad jis šimtą metų jai nereikalingas lovoje, o tik kaip koks saugumo garantas. Netikiu jos nuoširdumu, nors tu ką. Žinau, kad daug vyrų yra tokioje pat padėtyje kaip mano ir mane supras. Tai dabar sėdžiu ir galvoju, ką man daryti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
