Jau keletą metų kažkaip jaučiausi nepatenkintas seksu su žmona. Pradžioje maniau, kad tai normalus ir įprastas po tiek metų intymių santykių nuobodulys pasireiškia. Kalbėjausi su žmona, ji, būdama protinga, pradėjo kartu su manimi bandyti ribas, eksperimentuoti. Kartais pasižiūrėdavome kartu kokį pornografinį filmuką ir tai jai, gana konservatyviai, buvo didžiulis žingsnis, kurio, regis, ji nepasigailėjo. Tikrai tapo įdomiau, bet man vis kažko trūko ir tiek.
Kartą netyčia užklydome į biseksualų filmuką ir man lyg kas būtų trinktelėjęs per galvą: man labai patiko. Ne, ne tas žodis – mane tiesiog pritrenkė tas, sakyčiau, geismo cunamis! Jaučiausi pritrenktas, visiškai susipainiojęs, pasimetęs.
Laikau save vyrų vyru, gerai atrodau, sportiškas, patinka medžioklė, vyriški darbai, moteriška kompanija, o kartais proto ribose, kai žmona nemato, nekaltas flirtas. O čia dabar kažkokia nesąmonė.
Kelis metus skausmingai išgyvenau tą savo patirtį. Vis, žmonai nežinant, pasižiūrėdavau vieną kitą biseksualų porno. Bandžiau sau įrodyti, kad čia kaip ir bet kokį vyrą traukia vaizdas su dviem vyrais ir viena moterimi. Bet savo siaubui suvokiau, kad traukia vyrų seksas.
Pagalvojau, negi aš gėjus? Bet juk kartais juokdavausi iš jų. Nepiktybiškai – jie man nieko nėra padarę. Tada pasižiūrėjau gėjų filmuką ir man nepatiko. Jokių jausmų.
Bet vėl pasižiūrėjau biseksualų žaidimą ir mane vėl užgožė pasakiškas geismas. Norėjau savo žmonos dar labiau, bet tai buvo kažkoks „geriau negu nieko“ jausmas. Mylėdavausi su ja, bet įsivaizduodavau dar ir vyrą šalia mane tenkinantį.
Po kiek laiko žmona, matyt, pajutusi, kad kažkas ne taip, vis paklausdavo, ar man kas negerai, gal sergu, gal reikia kokių vitaminų, gal persidirbęs, kad tapau tokiu pasyviu lovoje, nes anksčiau imdavau ją kaip viesulas.
Galiausiai teko sau pripažinti, kad tapau tuo, kuo tapau. Kartą net nuėjau į reikiamą vietą ir išbandžiau tokį trikampį. Nežinau, moteris patiko, o vyras... Na, kad ne. Keista buvo jausti vyro rankas ant savo kūno, tad, kol jo nemačiau, iš už nugaros, lyg ir nieko, patiko. Bet šiaip kažkoks pasimetimas.
Nenoriu šito pakartoti gyvai. Juolab, kad vertinu ištikimybę. Ir visai neturiu jokio noro, kad kažkoks kitas vyras imtų mano moterį. Nenoriu jokių trikampių, nenoriu, kad iširtų šeima.
Bet ta pagunda niekur neišnyko. Nelabai įsivaizduoju mane aiškinantį, atskleidžiantį žmonai, kurią tiek metų myliu, tiek metų gerbiu, savo paslaptį. Nes tada tą filmuką ji staigiai išjungė. Kaip jai įrodysiu, kad niekas nepasikeitė? Kad noriu likti jai ištikimas?
Jai ištikimybė taip pat svarbi. Prieš mums apsivedant, ji, žinodama, kad esu turėjęs nemažai moterų, aiškiai pasakė, kad man sulaužius ištikimybę ji išeis. Žinau, kad taip padarys – ji tikrai tvirta moteris.
Pagalvojau, kad turėjęs ne vieną moterį (o kartą kitą – dvi vienu metu), patyriau daug kartų stipresnį kaifą, negu gali suteikti viena paprasta moteris. Galvoju, gal po tiek metų man tiesiog pritrūko to aštraus sekso pojūčio, neprilyginamo paprastai sueičiai? Gal todėl ir traukia mane tokia skirtingų lyčių sudėtis?
Nebežinau, ko imtis. Tikrai bijau atsiverti, nes žmona yra konservatyvių pažiūrų. Jai vyras turi būti vyras, o moteris – moteris.
Bet mane tokia būsena kankina, ji man nepatinka. Pasižiūrėjus arba įsivaizdavus biseksualų aktą, mane tiesiog sudrebina lyg koks ugnikalnis. Be tų fantazijų sunku tapo mylėtis. Todėl ir rašau, gal ir ji perskaitys šias mintis. Pasižiūrėsiu, kokia bus jos reakcija. Jeigu visiškai neigiama, matyt, tylėsiu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
