Nesu labai griežtas, bet man gerokai ištampė nervus nežinia iš kur atsiradusi sūnaus maniera spiegti pamačius kokią musę ar vorą, nesugebėjimas atsikirsti ir lakstymai slėptis mamai už sijono.
Taigi papasakosiu, kaip man pavyko sūnų „atgriebti“. Nutariau bent mėnesiui išsivežti vaiką į sodybą, kad parodyčiau jam, koks turi būti tikras vyras, nes pats esu kaimo vaikas. Teatleidžia man visos mamos ir mamytės, bet jūsų auklėjimui gerokai trūksta griežtumo ir tam tikro žiaurumo, kuris, mano vyrišku supratimu, yra būtinas.
Visų pirma – žvejyba. Turime nemažą tvenkinį, pats jį kasmet įžuvinu, todėl sėkmingai leidome rytus su meškere pakrantėje. Nors žmona prieštaravo, leidau sūnui pačiam, savomis rankomis darinėti žuvis. Drauge kūrenome kepsninę, kepėme žuvį ir ją valgėme. Galite laikyti mane pernelyg žiauriu, bet, mano supratimu, vaikai nuo mažens turi suvokti, kad tai, kas valgoma, buvo gyva.
Maždaug po savaitės pavyko vaikui įdiegti – visi vyrai iš prigimties yra medžiotojai, turi jausti malonumą savomis rankomis doroti teisėtai įgytą grobį. Atimti kažkam gyvybę nėra baisu ir neturi šokiruoti, jei tai maistas, kurį ketini suvalgyti.
Žmona, tiesa, pyko, kada pamatė, kaip sūnus stebi, o paskui pats darinėja sugautas žuvis. Bet netrukus apsiramino – nieko baisaus neatsitiko, sūnus nepatyrė šoko. Jam buvo ne baisu, o įdomu, kaip atrodo žuvis iš vidaus.
Antra, ką padariau, tai leidau sūnui naudoti visus savo įrankius. Plaktukai, vinys, pjūklas, kaltas, anksčiau aukštai užkelti ir griežtai draudžiami liesti kaip pavojingi įrankiai, viskas buvo jam įdomu. Porąsyk įsipjovęs pradėjo elgtis atsargiau, o nedidelės žaizdelės užgis. Aišku, pirmąsyk įsipjovęs išsigando, bet antrą ir trečią kartą jau neverkė – suprato, kad nuo mažos žaizdelės niekas nemiršta.
Visą mėnesį vaikas lakstė purvinas iki ausų. Leidau jam valgyti čia pat nuskintas uogas ir obuolius, neliepiau jų plauti. Nei susirgo, nei pilvą skaudėjo. Pagaliau patyrė būseną, kuri būdinga kiekvienam berniūkščiui – murzinas ir laimingas.
Leidau žaisti tokius žaidimus, kurie mano žmonai atrodė pavojingi, o nuvažiavę maudytis nelindom iš vandens tol, kol pamėlynavo lūpos. Nebuvo jokių draudimų.
Pirkau iš kaimyno ūkininko triušius ir leidau sūnui stebėti, kaip diriami kailiai, kaip triušiai mėsinėjami. Manote, po viso šito jis atsisakė mėsos ir apsiverkė? Klystate, kirto troškiną triušieną ir padėjo man išskleisti kailiukus.
Nors mano auklėjimo metodai daugumai gali pasirodyti žiauroki, net žmona buvo patenkinta, kad suruošiau sūnui „išgyvenimo mokyklą“. Vis dažniau girdžiu iš sūnaus tokias frazes kaip „mes vyrai“ ar „aš vyras, aš galiu“. Nustojo verkšlenti dėl kiek vieno nieko, mažiau ožiuojasi ir košmarų nesapnuoja.
Dabar esu nusiteikęs vežiotis sūnų visur, kur tik įmanoma patirti tikrų išgyvenimų, gal net šiek tiek baimės. Manau, tai jį užgrūdins ir paruoš tikro vyro karjerai. Manau, pavyko jam įdiegti pagrindus, o toliau laikas parodys. Vaikai neturi augti suvynioti į vatą, kitaip nieko gero iš jų neišaugs.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
