Norvegijoje susirgęs lietuvis pasibaisėjo vietos medikų darbu

Sigitas Žala
Kartais prie gydytojo kabineto man darosi bloga klausytis burnojančių pensininkų, kurie skundžiasi, kad gydytojas vėluoja juos pakviesti. Atrodo, kaip tik garbaus amžiaus senjoras išėjęs į pensiją turėtų niekur neskubėti ir džiaugtis gyvenimu. Na, aišku, galbūt gaunamos pensijos dydis ir negarantuoja orios senatvės, tačiau niekada nereikia pulti į pesimizmą pamiršus, jog kažkur kitur dali būti daug blogiau.
Daugiau nuotraukų (1)
Šiek tiek nukrypau nuo temos, tačiau tiesiu taikymu grįžtu atgal prie jos. Taigi, noriu palyginti medicinos paslaugas Lietuvoje ir Norvegijoje.
Kaip ir dažnam piliečiui man teko ragauti emigranto duonos Norvegijoje. Šalis graži, turtinga, algos geresnės, tačiau ne viskas gyvenime yra matuojama pinigais. Yra gyvenime žymiai svarbesnių dalykų, tokių kaip sveikata.
Taigi, besidarbuojant Norvegijoje man plyšo dešinės kojos meniskas. Kreipiausi ten į gydytojus, jie skyrė rentgeną, kurį atliko po 4 mėnesių, kai skausmas jau buvo apmažėjęs. Tai buvo pirmas atvejis, kai susidūriau su norvegų medikais, bet nelabai tą dalyką ir sureikšminau. Nors kas dieną jausti skausmą ir būti nežinioje nebuvo didelis malonumas, užmerkiau akis ir šį įvykį pamiršau.
Bėgo metai ir mums su žmona gimė dukrytė. Ilgai diskutavome, ką darysime, tačiau priėjome išvados, jog vis dėlto ją norėtume leisti į lietuvišką darželį bei mokyklą, tad nusprendėme mesti gerai apmokamus darbus Norvegijoje ir grįžti į Lietuvą. Va tada ir prasidėjo visa istorija.
Žmona su vaiku išskrido anksčiau lėktuvu, o man teko atlaisvinti nuomojamą butą bei suorganizuoti asmeninių daiktų pervežimą į Lietuvą. Visi šie reikalai kėlė nemažai streso.
Taigi, prabudęs eilinį rytą pasidariau puodelį kavos ir įsijungiau kompiuterį paskaityti, kas darosi Lietuvoje. Begeriant kavą kaip ir kas kartą išėjau į lauką užtraukti dūmo. Bebaigdamas cigaretę pajutau smūgį, einantį per kaklą tiesiai į galvą. Pasidarė bloga, pradėjo smarkiai svaigti galva, sukilo kraujo spaudimas iki 165, nors normaliai jis siekia 122. Žmonos šalia jau nebuvo, tad nusprendžiau kviesti greitąją pagalbą.
Tačiau prisiskambinus ir papasakojus situaciją, teko smarkiai nusivilti: „Mes nevažiuosime, turite pats kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.“ O ji buvo už 6 kilometrų nuo namų.
Galva ir toliau svaigo, darėsi bloga, kraujo spaudimas šokinėjo kaip pasiutęs. Taigi vargais negalais nusikapanojau su taksi iki priėmimo skyriaus, sumokėjęs už 6 kilometrus 250 norvegiškų kronų arba 100 litų.
Pamatavus kraujo spaudimą ir atlikus elektrokardiogramos tyrimą man medikai pareiškė, jog viskas tvarkoje, nors kraujo spaudimo matuoklis vėl buvo ties 165, galva svaigo. Vaistų jokių negavau, o kai paklausiau, kokiais atvejais čia medikai imasi priemonių, man atsakė, jog imtųsi veiksmų, jei mano spaudimas pasiektų 200.
Taip kankinausi visą savaitę, negaudamas realaus gydymo, sveikata kas dieną vis blogėjo, o Norvegijos medikai padėti negalėjo niekuo. Per tą savaitę poliklinikoje apsilankiau gal 10 kartų ir už kiekvieną vizitą mokėjau apie 150 litų – nesvarbu, kad tuo pačiu metu mokėjau mokesčius valstybei.
Visa laimė, kad buvo draugų, kurie turėjo kraujo spaudimą mažinančių vaistų, nes apie tokią pagalbą iš Norvegijos medikų galėjau tik pasvajoti. Pasvajoti galėjau ir apie diagnozę, kurią jie, ko gero, būtų nustatę po pusės metų, nes niekas ir niekur ten neskubėjo.
Taigi, nusprendęs nebetempti gumos, nusipirkau lėktuvo bilietą ir grįžau namo. Jau kitą dieną užsiregistravau pas savo apylinkės gydytoją Panevėžyje. Gydytoja mane priėmė be eilės, papasakojau visą esamą situaciją.
Ta pati gydytoja man atliko ir elektrokardiogramos tyrimą. Nors jis paprastai užtrunka 2-3 minutes, ši gydytoja diagramą stebėjo apie valandą, nors jos darbo valandos jau buvo pasibaigusios, ji visa tai darė neatlygintinai. Tai man atrodė kaip fantastika, kažkas nerealaus – pagaliau kažkas pradėjo rūpintis.
Taigi, papuolus į geras rankas, per mažiau nei savaitę buvo rasta ir negalavimų priežastis – skydliaukės hormonų sutrikimas. Paskyrė gydymą vaistais. Sveikata gerėjo, pasitaisė nuotaika ir gyvenimas pradėjo grįžti į savo vėžes.
Už tai labai dėkoju medikei Margaritai Mikšionienei, kuri yra verta gydytojo vardo iš didžiosios raidės, tokio žmogaus kaip ši medikė, kuri aukoja savo laisvą laiką vardan kito žmogaus sveikatos, reikia gerai paieškoti. Labai jums ačiū.
O burnojantiems senjorams siūlyčiau pabandyti sulaukti medikų pagalbos užsienyje, kur nuo visų ligų yra skiriamas paracetamolis. Tada suprasite, kad medicina Lietuvoje yra fantastika, nors kartais ir tenka prie kabineto palaukti ilgėliau.
NorvegijaLietuvaMedicina
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.