Esu nuolatinė lrytas.lt skaitytoja, tad retai pro mano akis praslysta kokia tema. Skaitydama jūsų naujienas, dažniausiai arba supykstu, arba lieku patenkinta, na, kartais tiesiog šokiruota ar be nuomonės.
Net nežinau, kaip įvardinti savo dabartinę būseną, kuri mane daugiau nei pribloškė. Nesu iš tų, kuri mėgsta plepėti be reikalo, nesu ir ta mergaitė, kuri noriai dalija patarimus ir mėgaujasi padėkomis už juos. Šį kartą viskas kitaip...
Pažiūrėjau laidą apie merginas, kurios vyrus vilioja menstruacijomis ir nusprendžiau netylėti.
Aš maniau, kad esu vienintelė tokia pasaulyje, kuri iš vaikystės gerai prisimena močiutės pokalbį su manimi. Nors buvau dar 8 metukų, mano močiutė man pasakė paslaptį, kaip prisivilioti bet kokį vyrą. Tada netikėjau, tiesiog juokiausi ir šaipiausi. Be galo juokingai skambėjo ir tai, jog man iš tos vietos pradės bėgti kraujas. Netikėjau!!!
Bet viskas pasikeitė, kai man suėjo 12 metų... Kai pirmą kartą susirgau menstruacijomis, supratau, kad močiutė nejuokavo. Tiesa, apie menstruacijų poveikį vyrams dar negalvojau, nes nelabai jie tuo metu dar rūpėjo.
Bėgo metai, visos draugės turėjo vaikinus, o aš buvau kaip akla vištelė, kuri vis ieško to grūdo su snapeliu dzibendama po dirvą, bet vis be tikslo.
Nežinau, ar tai buvo pranašiškas sapnas, ar mano pasąmonės pasekmė, bet vieną naktį susapnavau savo amžiną atilsį močiutę. Ji šaipėsi ir plūdo mane. Vadino višta perekšle, kuri tik sėdi, o nesiima veiksmų. Pabudau... Šlapia it markas, kūnas kratėsi it drugio paliestas. Ačiū Dievui, tai vyko trumpai.
Kai jau turėjau jėgų, pašokau iš lovos ir pajutau per kojas bėgant kažką šlapio. Tualete supratau, jog moteriška „liga“ aplankė keliomis dienomis anksčiau. Ir vėl prieš akis iškilo sapnas, kuriame močiutė mane mokina...
Kažkokia galia liepė pasiimti mažą buteliuką ir išsisaugoti kažkiek to nelemto skysčio. Po velnių, juk mano gimtadienio vakarėlis rytoj!!! Išbandysiu ir bus aišku, ar močiutė nemelavo, išsiaiškinsiu, ar sapnas buvo realus, ar pasąmonės darbas.
Sumuštiniai su kumpiu tirpte tirpo klasiokų burnose, o jų žvilgsniai krypte krypo į mane. Prisipažinsiu, tikrai nebuvau nei pasidažiusi, nei kažkaip ypatingai apsirengusi, bet visi tiesiog troško manęs. Klasiokės taip pat tai matė ir nesuprasdamos žiūrėjo pavydžiais žvilgsniais. Taip sutapo, kad mano gimtadienis vyko būtent per šimtadienio šventę, tad visa klasė rinkomės švęsti mano namuose.
Galvokite ką norite, bet aš esu ne iš tų, kuri patikėtų stebuklu tik vieną kartą šiam įvykus. Daug širdžių sudaužiau, bet mano viduje kirbėjo viena mintis: daugiau eksperimentų, daugiau įrodymų!!!
Šiandien man 31 metai. Nesu ištekėjusi, bet tokią progą turėjau daugiau nei 100 kartų. Gal tai likimas, gal tai prakeiksmas, bet mano galvoje kirba viena mintis: daugiau įrodymų!!! Ir nors pasitaikė ne vienas vaikinas, kuris man atrodė idealas, kažkoks balsas sakė: bandyk daugiau!
Mano išvaizda tikrai nėra kažkokia išskirtinė, bet dar nesutikau nei vieno vyro, kuris atsispirtų man po to, kai jį pavaišinu sumuštiniu su kumpiu.
Labai tikiuosi, jog vieną dieną susapnuosiu močiutę, kuri man pasakys, jog gana, jog laikas griebti tą vienintelį. Galbūt tai man leistų amžiams baigti šį eksperimentą ir atsiduoti kitiems gyvenimo malonumams.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
