Prieš metus dirbdamas viename gerai žinomame automobilių servise Vilniuje „padovanojau“ du komplektus padangų vienos negirdėtos įmonės atstovui (pateikė suklastotą pavedimo kopiją). Darbdaviai rado lėšų šią žalą atlyginti, aš nenukentėjau. Tačiau policijoje vagystė buvo užregistruota.
Vakar ši istorija mane pavijo – paskambino tyrėja ir pakvietė į atpažinimą. Įtarė, kad jų sulaikytas žmogus, be kitų, galėjo įvykdyti ir šį nusikaltimą.
Taigi, 14 val. nuėjau į Pylimo gatvėje esantį 3-iąjį policijos komisariatą atlikti pilietinės pareigos. Tyrėja iškart įspėjo, kad įtariamieji vežami iš kalėjimo, todėl viskas gali užtrukti.
Komisariate sėdėjome trys nukentėjusieji. Pareigūnai po vieną kvietė atpažinti įtariamojo (iš viso buvo trys vyrukai). Tikėjausi, kad bus kaip filmuose – veidrodinė siena, o už jos stovės niekadėjai, kurie tavęs nematys.
O ten... kamurkytė, kurioje sėdi tyrėja, pasirėmęs į palangę stovi advokatas, o trys įtariamieji sėdi vienas šalia kito ant suoliuko. Už gero metro nuo manęs. Jokių stiklinių sienų, jokio saugumo jausmo. Nejaukus kontaktas su vyrukais, tik ką atvežtais iš kalėjimo.
Tyrėja paklausė, ar bent vienas jų man matytas. „Ne“, – atsakiau. Net jei ir būtų matytas, tos į tave įsmeigtos akys visai nepadeda.
Bet tai dar ne viskas. Kai pasirašiau ant popierėlio, kad įtariamieji man nematyti, tyrėja paklausė, ar man reikalinga pažyma darbui dėl išvykimo į atpažinimo procedūrą (manęs darbdavys to paprašė, su tyrėja apie tai buvo kalbėta telefonu). Atsakiau, kad taip.
Tada, išsitraukusi pažymos formą, įtariamųjų akivaizdoje pradėjo ją pildyti.
Tyrėja:
– Vardas, pavardė?
Aš:
– Justinas XXXXXX.
Tyrėja:
– Gimimo data?
Aš:
– 1988-XX-XX.
Tyrėja:
– Adresas?
Aš:
– Ta prasme?
Tyrėja:
– Nu, gyvenamosios vietos adresas, kur registruotas?
Aš pažiūrėjau į ją išpūstomis akimis: klausti vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso prie žmonių, kurie kali kalėjime, į kurių atpažinimą aš atvykau? Kas gali garantuoti, kad atsakius teigiamai (pavogė padangas), bet nesurinkus pakankamai įrodymų, nesulauksiu kurį vakarą kerštingo vagies skambučio į duris? Vardą, pavardę, gimimo datą, net gyvenamosios vietos adresą tyrėja padėjo išsiaiškinti.
Tyrėja, atsižvelgusi į mano reakciją, pasakė:
– Gali būti ir darbovietės adresas.
Pasakęs gatvės pavadinimą, kuriame yra darbovietė, ir išgalvotą numerį, šokiruotas šito potyrio, išėjau iš tos „teisėsaugos įstaigos“, sėdau į automobilį ir išvažiavau atgal į darbą. Atlikęs pilietinę pareigą, kurios, kol nebus tvarkos, daugiau nebeatlikinėsiu. Ir kitiem nerekomenduoju.
Va, taip nusikaltėliai ir sodinami. Arba tiksliau – vaikšto laisvi, nes šnekėti tiesą policijoje nėra saugu.
***
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas komentuoti įvykį atsisakė.
„Jums rašęs asmuo sutiko dalyvauti ir dalyvavo atliekamo ikiteisminio tyrimo procesiniame veiksme. Ikiteisminio tyrimo komentuoti neleidžia mūsų kompetencija“, - informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio specialistai.