O viskas prasidėjo nuo nekalto susirašinėjimo. Man patinka bendrauti su žmonėmis interneto forumuose, pokalbių svetainėse ir naujienų portalų komentaruose. Dėl jų gyvenimas tampa linksmesnis, prasmingesnis ir įdomesnis.
Kartą šitaip bendraudama pakalbinau vieną vyriškį. Nekaltai pakalbinau. Taip esu kalbinusi žmones gal jau kokį tūkstantį kartų. Vyras man atrašė. Atsakiau ir aš jam. Ir taip netikėtai užsimezgė pokalbis, kurio metu gavau elektroninio pašto adresą su pasiūlymu artimiau susipažinti. Ir aš parašiau šiam vyrui laišką! Nesuprantu, kodėl?! Man tai nebūdinga. Nes nemėgstu artimai bendrauti su nepažįstamaisiais.
Tik parašiusi, iš karto gavau atsakymą. Vyras parašė trumpą, jautrų laišką. Perskaičiau ir galvoju – dar vienas nuotykių ieškotojas.
Idant jis neturėtu iliuzijų pranešiau, kad esu 44 metų moteris ir jau 24 metus gyvenu santuokoje. Be to esu ištikima savo vyrui. Žiūriu, jo tai neišgąsdino. Atvirkščiai, jis pradėjo šia tema juokauti bandydamas paerzinti. Kadangi aš irgi nepėsčia, atsilyginau jam tuo pačiu.
Žodis po žodžio, laiškas po laiško, ir aš net nepastebėjau, kaip įsitraukiau į susirašinėjimą. Pasakytum man ankščiau, kad tai elgsiuosi, nepatikėčiau. Juo labiau nepatikėčiau, kad man tai gali patikti. O kaip gali nepatikti? Kaip gali nesujaudinti širdies vienišas žmogus, kuris nuoširdžiai tau atveria sielą, pasidalija nuoskaudomis ir džiaugsmais?
Toks jo atviravimas privertė ir mane atsiverti. Ir aš dalinausi su juo savo problemomis ir jausmais. Jis išklausydavo ir duodavo protingų patarimų. Galiausiai tiesiog įsimylėjome. Kasdien sėdėdavome iki paryčių prie kompiuterio ir kalbėjomės, kalbėjomės ir dar kartą kalbėjomės.
Vėliau pokalbiai peržengė įprasto bendravimo ribas. Mes pradėjome kalbėti apie intymius dalykus. Ir jūs nepatikėsite. Jo žodžiai taip mane sujaudindavo, kad aš patirdavau seksualinį pasitenkinimą. Pasakydavau jam, ką jaučiu. Jam tai patikdavo ir prisipažindavo, kad jaučia tą patį.
Mano vyras pradėjo įtarinėti, kad su manimi vyksta kažkas negero. Nes aš nuolat vaikščioju laiminga, negalėdama nuslėpti vidinės šypsenos. Bet vis pasiteisinu, kad linksma dėl to, jog artėja šventės.
Po kelių dienų einu į pirmą pasimatymą. Mano Nepažįstamasis grįžta į Lietuvą iš užsienio, kur gyvena jau daug metų. Jis žada aplankyti savo tėvus ir primigtinai reikalauja susitikti. Jis nori, kad mūsų virtualus bendravimas pereitų į kitą lygmenį.
Aš žinau, kad elgiuosi neatsakingai. Bet nieko negaliu su savimi padaryti! Pamelavau vyrui, kad nakvosiu pas giminaičius ir pasiruošiau nuodėmei. Tai bus pirmas kartas, kai būsiu neištikima savo vyrui.
Ir labai tikiuosi, kad manęs neras negyvos, kur nors išmestos krūmuose. O jeigu ras – nieko baisaus. Tokią aistrą ir meilę galima patirti tik vieną kartą gyvenime. Ir jeigu ji bus mirtina, reiškia, toks jau mano likimas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
