Apie 20 ar 21 val. išsikviečiau greitąją ir sakau: „Tikriausiai apsinuodijau persimonu, kurio pusę suvalgiau apie 14 val.“
Išvežė į Klaipėdos universitetinės ligoninės priimamąjį, paėmė kraują, paspaudinėjo viršutinę pilvo dalį. O aš vis guliu ir vemiu. Jėgos baigiasi, paeiti negaliu, tuomet su ratukais nuvežė daryti pilvo rentgeną, nežinau ką rado ar ne, bet gal po pusantros valandos jaunas gydytojas sako: „Tai gal reikia paguldyti jus?“ Pasirodo, net negalvojo guldyti.
Nuvežė į pulmonologinį skyrių, ryte vėl paėmė kraują, atvažiavo sesutė su ratukais, sako, važiuojam daryti echoskopijos.
Gydytoja, pamačiusi mane su ratukais, labai nustebo ir grubiu balsu pareiškė: „O kodėl nevaikščiojate?“ Pasakiau, kad labai silpna ir pinasi kojos.
Po ekoskopijos tuoj atėjo ta pati gydytoja, liepė pasirašyti ir keliauti namo, esą kraujas labai geras ir aš sveika. Na, ką darysi, sveika tai sveika. Namuose negaliu vaikščioti, tik lovoje guliu, ačiū Dievui, nebevemiu ir pilvą mažiau skauda, reiškia, viskas praeis.
Taip praeina dar viena vargo naktis ir dienos pabaigoje pati imu skaityti internete, kas galėtų būti. Ir žinot, nusistatau pati sau ligą – apendicitas! Tuo labiau, kad temperatūra nuo pirmo vakaro buvo – tai šalta, tai karšta.
Bet ir vėl, galvoju, negali būti, juk buvau ligoninėje pas gydytojus ir visą naktį mane stebėjo, ir kraujas labai geras. Galiu kentėti, gal ir šiąnakt pakentėsiu. Bet staiga suveikia protas: juk negali sveikam žmogui taip būti, temperatūra – tai 39,6, tai 38,4.
Kviečiu greitąją ir tiesiai sakau: „Man apendicitas.“
Na, greitoji veža į kitą Klaipėdos ligoninę, čia staigiai buvau priimta, apžiūrėta, nustatytas apendicitas ir nuvežta į palatą. Po pusvalandžio buvau operacinėje ir išoperuotas (skaitau iš ligoninės išrašo) ūminis apendicitas su išplitusiu peritonitu“. Kitaip tariant, gangrenuojantis trūkęs apendicitas.
Tai norisi paklausti Universitetines ligoninės vyr. gydytojo: gal nemokino šios ligoninės gydytojų, kaip atpažinti apendicitą? Kaip galėjo kraujas nieko nerodyti?
Tikiu, gal sunku jį atpažinti, tačiau niekas pilvo apačios man nespaudė, tik viršuje, todėl viską nurašė mano pasakymui, kad prieš pusę dienos suvalgiau gabalėlį persimono .Bet juk aš ir atvažiavau pas gydytojus, kad man nustatytų ligą – kodėl vemiu, bet neviduriuoju ir labai skauda visą pilvo sritį.
Sakyčiau, kad reikėtų daktarams papildomų kursų atpažinti apendicitui, gal vyr. gydytojas Janušonis pasirūpins tuo? Nereikėję būtų man su šlangomis gulėti ir lašinti antibiotikus, o ir laukimas galėjo gyvybę kainuoti.
***
Atsako KUL Vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas:
„Informuojame, kad neturint visų medicininių dokumentų sunku komentuoti konkretaus atvejo situaciją. Tačiau mūsų žiniomis, pacientei Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo įtartas ūmus skrandžio uždegimas, todėl ji buvo stacionarizuota ir teikta stebėjimo paslauga.
Pacientei buvo atlikti pilvo radiologiniai tyrimai, pilvo organų echoskopija, kraujo bendras ir biocheminiai tyrimai, kurie buvo normos ribose. Pacientė konsultuota gydytojų gastroenterologų.
Skausmams pilvo srityje aprimus, kitą dieną buvo išleista į namus, suteikiant rekomendacijas, kad pasikartojus pilvo skausmams ar pakilus kūno temperatūrai pacientė kreiptųsi pakartotinai.
Šiuo atveju pacientė kreipėsi ligos pradžioje, kuri per kelias dienas progresavo.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
