Su reikalais atskridau į Lietuvą. Atsirado laisvo laiko, tad nusprendžiau praleisti tėvynėje devynis mėnesius. Tiesiog nieko neveikti – patinginiauti, pasitrankyti po naktinius klubus, barus.
Lietuvos klubus sulyginau su JAV, Didžiosios Britanijos, Australijos geriausiais klubais, kurie yra ir patys geriausi pasaulyje. Ir drąsiai sakau, kad, išskyrus Vilnių, Lietuva yra didelis didelis kaimas, kur Kauno ar Šiaulių naktiniai klubai nesiskiria nuo Krasnojarsko ar Omsko naktinio gyvenimo ir netgi iki Indijos Goa lygio jiems toli kaip iki mėnulio. Aš jau nekalbu apie Ibizą, Los Andželą, Londoną.
Vilnių ir visą likusią Lietuvą skiria didžiulė praraja. Vilniuje yra klubų, kurie niekuo nenusileidžia Londonui, Niujorkui, Sidnėjui, tačiau Kaune, Klaipėdoje, jau nekalbant apie Palangą, Šiaulius, yra baisu.
Kalbu ne tik apie juose grojamą muziką, bet ir apie pigiai atrodančias ir kaimietiškai besielgiančias provinciales. Ir žinote ką? Dar baisiau yra apsirengę Lietuvos vyrai.
Kaune tarp vaikinų hipsterių yra kažkokia kvaila mada kirptis 1940 metų Čikagos stiliumi su plaukų skyrimu. Kauno hipsteriai yra patys kvailiausi mėgdžiotojai, kurie Laisvės alėjoje geria brangią neskanią kavą.
Apsaugos darbuotojai atrodo pigiai: su pigiais batais, pigiais gariūniniais marškiniais, o juokingiausiai atrodo vieno baro apsauga prie pat fontano Kaune, kurie išimtinai įleidžia tik užsieniečius ir merginas. Ir tie užsieniečiai paskui manęs klausia, kodėl tame bare beveik nėra lietuvių. O todėl, kad kvaili savininkai mano, kad užsieniečiai jiems paliks labai daug pinigų. Ši situacija primena vieną miestelį Maroke, į kurį marokiečiams įeiti draudžiama. Jis skirtas tik užsieniečiams.
Čia dar nieko. Dvidešimt metrų paėjus Laisvės alėja, yra toks baras penktame aukšte. Ten reikia pasikelti liftu. Kai tik nusiperku alaus, pasidedu ant stalo ir einu pašokti, kiekvieną kartą, kai grįžtu, alus jau būna pavogtas. Po kokio ketvirto bokalo per vakarą paklausiau apsaugos darbuotojų: „O kodėl pas jus taip gėrimus vagia?“
Apsaugos darbuotojas įtempė savo bicepsą ir pasakė, kad jeigu nenoriu, kad pavogtų, reikia gėrimus visur nešiotis su savimi.
Vėliau sutikau australą, kuris irgi sakė, kad kai tik palieka alų ant stalo, alus dingsta. Nusipirkome mes abu alaus. Trečdalį išgėrėme ir į tą trečdalį tualete prisiusiojome.
Grįžome sau ramiai ir padėjome ant stalo matomiausioje vietoje. Jis išėjo šokt, o aš atsistojau šokių aikštelės kampe. Ir vos tik mes nuėjom, dvi gražios blondinės įžūliai čiupo mūsų prisiusiotus bokalus, paėjo prie kito staliuko ir su traškučiais pradėjo tą alų skanauti. Jos iš tiesų godžiai gėrė mūsų prisiusiotą alų ir dar jų vaikinai atsigėrė vogto šlapimu praskiesto tamsaus alaus. Vėliau viena iš merginų atėjo į šokių aikštelę ir pradėjo bučiuotis su rūkomajame sutiktu vienu ispanu Migueliu.
Kaune merginos mėgsta vogti gėrimus ir kokteilius, o Palangoje vaikinai mėgsta pasisavinti jiems nepriklausančias cigaretes.
Kadangi jau buvo vėlyvas ruduo, Palangoje beveik visi klubai buvo uždaryti. Vienintelė vieta, kur vyksta didesni šokiai, buvo klubas, vietinių vadinamas tiesiog arklide.
Joje buvau tris kartus ir visus tris kartus diskoteka baigėsi muštynėmis. Kartą paklausiau rūbininkės: „O pas jus būna kada nors taip, kad vakaras nesibaigtų muštynėmis?“
Ji atsakė,kad labai labai retai. Tada su vaikystės bičiuliu nusipirkome cigarečių, išėmėme iš jų dalį tabako ir įgrūdome po mažytę bambioškę. Po to pakelį su penkiomis cigaretėmis tiesiog padėjome ant stalo prie puspilnio bokalo ir nuėjome į lauką parūkyti.
Ilgai laukt nereikėjo – su pavogtomis cigaretėmis pasirodė trys vietiniai buduliai su treningais. Visi trys užsirūkė, vienam sprogo cigaretė ir įplėšė viršutinę lūpą. Kiti buduliai pradėjo juoktis iš vagių ir kilo žiaurios muštynės. Penki sumušė tris, o po to tarpusavyje susimušė, vėliau ir apsivėmė.
Tai labiau primena Rusiją nei Vakarų Europą, su kuria Lietuva taip nori tapatintis.
Lietuva, išskyrus Vilnių ir Nidą, tėra eilinis Rytų Europos periferinis kampelis, kuriame liaudis geria, mušasi ir degraduoja, o auksinis jaunimėlis ramiai sau leidžia savo tėvų sunkiai Anglijoje, Norvegijoje uždirbtus pinigus, o jūreivių, fūristų, statybininkų ar žuvų darinėtojų Norvegijoje žmonos ramiai sau leidžia vyrų atsiųstus pinigus savo meilužiams. Jos juos lepina, perka jiems mašinas.
Dažnas atvejis, kai vyras grįžta po pusmečio namo ir randa žmoną gyvenančią jau su kitu. Vaikai tėvą jau vadina dėde ir žmona pareiškia, kad jis privalės mokėt alimentus, o tie pinigai leidžiami savo malonumui.
Lietuva niekada nepasivys savo mentalitetu Vakarų Europos. Lietuviai per daug skiriasi nuo anglosaksų, ispanų, šveicarų. Lietuvis turi baudžiauninko mentalitetą ir Lietuva, kaip ir kitos varganos Rytų Europos šalys, buvo, yra ir bus tik pigi darbo jėga Vakarams.
O mūsų dvidešimtmetės gražuolės per dešimtį metų taip susens ir susidėvės, kad nė iš tolo neprilygs anglei ar prancūzei. 16–25 metų lietuvaitės yra daug gražesnės nei anglės ir prancūzės, bet suėjus 27 metams situacija kardinaliai pasikeičia. Jūs tik pasižiūrėkite, kokios gražios vakarietės trisdešimtmetės ir kokios suvytusios mūsų trisdešimtmetės. Jau nekalbu apie pensininkus. Amerikiečiai pensininkai švyti, o mūsų moterys jau 50-ies su skaromis.
Mes nesame Vakarai ir niekada jais nebūsime.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
