„Aš dar sovietiniais laikai nusipirkau kelis butelius alaus. Jie buvo tamsoko stiklo. Vieną išgėriau, atsidariau kitą, gurkštelėjau ir vėl kilstelėjęs žvilgt į dugną – kažkas tamsaus.
Pamakalavęs išpyliau didumą, žiūriu, žiūriu, dar išpyliau... O ten būta nedidukės pelytės ant dugno!
Apšutau, ilgai negėriau alaus, dabar tik iš skardinių.
Taip buvo – dabar nepastebėjau“, – dalijosi įspūdžiais Jonas.