Brangusis, dažnai manęs klausi, ar, anot manęs, esi padaręs ką nors gero. Anksčiau šis klausimas man atrodė kvailas. Bet gimus mūsų antram vaikui, turėdama daug laisvo laiko naktimis, susimasčiau.
Mes labai skirtingai žiūrim į pasaulį ir kardinaliai skirtingai suprantame buities tvarkymo vertę. Tu lauki dėkingumo ir pripažinimo už pagamintą maistą, paklotą lovą, paremontuotą automobilį, įkaltą vinį.
Tuo tarpu, man visi tie dalykai yra elementari būtinybė žmogaus gyvensenai. Savaime suprantamas dalykas, kurį neišvengiamai reikia padaryti. Juk nelauki dėkingumo už įkvėptą ir iškvėptą orą. Kaip ir aš nelaukiu dėkingumo už tvarkymą, skalbimą, aprengtus ir pamaitintus vaikus ir panašiai. Taigi, ar padarei ką nors gero? Atsakymas – NEPADAREI!
Kad ir kaip apmaudu, nepadarai svarbiausių dalykų:
– Neapkabini.
– Nepaguodi, kai skaudu.
– Nepasikalbi su manim (televizorius tau įdomesnis pašnekovas).
– Nesakai komplimentų.
– Nesveikini su gimtadieniu.
– Nedovanoji gėlių (jokiomis progomis).
– Nesijaučiu graži ir mylima (o kad žinotum, kaip tai svarbu du vaikus pagimdžiusiai moteriai!).
– Nepakvieti niekur išeiti (kinas, teatras, restoranas, paroda, kur nors...).
– Nepadėjai išsipildyt nei vienai mano svajonei (įdomu, ar nutuoki, kad aš jų turiu...).
Atsimeni, kaip kažkada seniai, savaitgaliais atnešdavai man pusryčius į lovą? Žinok, ta kiaušinienė buvo vertingesnė už visus tavo šiuo metu atliekamus darbus. Ji buvo aukso vertės, nes tu ją gaminai dėl MANĘS, kad mane pradžiuginti. O dabar tu viską darai dėl savęs, kad sulaukti dėkingumo.
Norėčiau grįžti į senus laikus, kai abu darėme svarbius dalykus, o buitis buvo savaime suprantamas dalykas.
Būk geras, pakelk galvą ir pažiūrėk šiek tiek toliau savo nosies! Žinok, pasaulis yra gražus. Išmok juo džiaugtis!
Vis dar tave mylinti žmona.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
