Visos buto grindys plaukia juodu vandeniu, kurio kvapas apsvaigintų kiekvieną. Kriauklė, vonia tualetas, indaplovė iki viršaus pilni šios „gėrybės“.
Pirma mintis, kad nelaimė nutiko pas mus, todėl greitai puolėm viską šluoti, užsukom vandenį visame bute ir bandėm atkimšti visas kriaukles. Bet kuo labiau atkimšinėji, tuo vandens daugėja- pasirodo problema ne mūsų bute.
Paskambinome bendrijai, kuri pasakė, kad turbūt užsikimšo namo kanalizacija, liepė kuo greičiau kviesti avarinę ir skambinti namo pirmininkui. Tą ir pradėjau daryti, bet egalvojau, kad jau labai greitai pasinersiu į sunkiai protu suvokiamą detektyvą.
Atvažiavo avarinė tarnyba ir patvirtino – tikrai užsikimšusi viso namo kanalizacija ir kadangi mūsų butas yra visoje vamzdynų grandinėje paskutinis, todėl visos „gėrybės“ bėga pas mus. Tačiau jie niekuo pagelbėti negali, nes neturi raktų nuo šiluminių mazgų, esą mūsų namas nutraukė sutartį su jais ir mazgus tvarkomės patys. „Skambinit pirmininkui.“
Paskambinau pirmininkui, paaiškinau situaciją, jis pasakė, kad yra išvykęs į užsienį, tačiau visus reikalus tvarko namo santechnikas. Paskambinau santechnikui – šis pareiškė, kad yra užsiėmęs ir negali atvykti padėti avarinei tarnybai likviduoti „tualeto“ mūsų bute. Paklausus, ar galima gauti raktus, šis pareiškė, kad raktai jo mašinoje, mašina servise, todėl jis užeiti galės tik vakare.
Iš naujo skambinam pirmininkui. „Kreipkitės į buhalteriją, – pasakė jis. – Ten tikrai turės raktus nuo šiluminių mazgų.“
Paskambinus į buhalteriją, atsiliepusi moteris pareiškė, kad raktus turi tik pirmininkas arba įmonė esanti mūsų name. Kadangi pirmininkas, kaip ir minėjo, raktus paliko santechnikui, paskambinome įmonei. Atsiliepęs vyriškis pareiškė – raktus turime, bet neduosime, tai yra jūsų problema, jūs ir tvarkykitės.
Galiausiai avarinė tarnyba pasiūlė išgriauti buto sieną, kad pasiektų vamzdį arba tiesiog palaukti savo namo santechniko. Teko rinktis antrąjį variantą, todėl jie paprašė pasirašyti, kad buvo atvykę, dar parašė kainą – 15,69 eurų ir išvyko.
Beliko laukti tik mūsų santechniko-išgelbėtojo, kuris atvyks nežinia kada.
O aš taip ir sėdžiu dabar namie su kibiriuku semdamas kaimynų „turtus“ ir bandydamas bent kiek pravėdinti namus,nuo aitraus kvapo, nuo kurio mane ir mano namiškius jau pykina. Sakote, išeit pakvėpuoti grynu oru? Deja, išėjus pakvėpuoti, kaimynų „turtus“ vėl teks semti nuo grindų.
Išvada paprasta: nesuprantu už ką mokami namo administravimo mokesčiai, jeigu esant ekstremaliai situacijai ne tik niekas nedaroma, bet ir pačiam stengiantis išspręsti situaciją, žmonės, kuriems yra mokami pinigai, elementariai atsisako padėti...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
