Skųstis ir verkšlenti neketinu. Noriu papasakoti kaip man pavyko atsikratyti „nuogų kūnų baimės“, kamuojančios vidutinius statistinius lietuvius.
Tai įvyko daugiau nei prieš dešimtmetį, kai buvau naivi, baikšti mergelė, auginta principu „ką žmonės pagalvos?“. Net gydytojui paliepus, rausdavau it vyšnia ir nenoriai lukštendavausi iš drabužių, o ką jau kalbėti apie apsinuoginimą pirtyje ar paplūdimyje.
Juk mes, lietuviai, esame konservatyviai auklėti, Nuogas kūnas – tai kažkas nešvaraus, gėdingo ar net siaubingo! Reikia viską slėpti po devyniais užraktais ir smerkti visus, kas tik drįsta nuogi „demonstruotis“.
Dabar suprantu – požiūris į nuogą kūną priklauso tik nuo vieno dalyko – tavo paties sugedimo laipsnio. Kuo labiau esi sugedęs, supuvęs viduje, tuo labiau tave tai trikdys. Jei nuogas kūnas asocijuojasi su seksu ir visais su tuo susijusiais tabu, tai spjaudysiesi tulžimi kas kartą, net pamatęs iki kelių apnuogintas kojas.
Mano požiūrį pakeitė kitos tautos žmonės – suomiai ir jų pamėgtos pirtys. Pirmą kartą išvykusi į komandiruotę Suomijoje, buvau priblokšta kolegų, ramiai nusimetusių drabužius ir mišriu būriu (ir vyrai, ir moterys!) sėdančius ant gultų.
Iš pradžių, norėjau visai neiti, bet po ilgos kelionės važiavome į Tamperę (Suomija) skaudėjo visus nusėdėtus kaulelius...Nusprendžiau kaitintis su rankšluosčiu, bet su juo jaučiausi lyg balta varna.
Ne, jokia trečioji akis neatsivėrė ir „čakros“ man neišsivalė, ir jokio nušvitimo nepatyriau. Vogčiom stebėdama ramiai besišnekučiuojančius, atsipalaidavusius žmones, besimėgaujančius malonia kaitra, suvokiau, kad nuogumas gali būti tyras.
Daug tyresnis, nei kūnai pridengti trimis juostelėmis, neva padorumo vardan. Mane pribloškė toks ramus ir paprastas požiūris, kai nuogybė yra suvokiama kaip savaime suprantamas dalykas, kai nuogi kūnai gali būti aseksualūs.
Nusimečiau aš tą kvailą rankšluostį ir niekas į mane nespoksojo. Tiesą sakant, įsidrąsinau tiek, kad išėjusi iš pirties, pirmą kartą gyvenime nėriau nuoga į pusnis, nesijaudindama, ką ir kas pagalvos apie mano didelę raudoną subinę. Vidury baltos dienos!
O kaimynas, šluojantis kiemą, net nepakėlė į mane akių. Lietuvoje pastebėta nuoga lauke, vidudienį, būčiau užbadyta pirštais. Gal net ant laužo pasiūlytų sudeginti!
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
