Gyvenu išsilavinusių žmonių šeimoje, tiek mano tėvai, tiek seneliai turi aukštąjį išsilavinimą, yra nemažai pasiekę savo srityse. Aš pats esu dvyliktokas, mokslai sekasi puikiai, aktyviai sportuoju, esu ne kartą dalyvavęs rajoninėse matematikos, fizikos olimpiadose, todėl iš manęs aplinkiniai tikisi nemažai.
Greit bus brandos egzaminai, visi kalba kur stos, o aš... Meluoju draugams, tėvams ir visiems pažįstamiems į akis, kad galvoju apie fiziką, matematiką arba chemiją. Bandžiau save įtikinti apie karjerą, šeimą vieną dieną, tačiau toks gyvenimas man atrodo apgailėtinas ir be tikslo.
Iš tiesų, nuo vaikystės žavėjausi didžiausiais istorijoje nusikaltėliais ir niekšais – Al Kapone, Laiminguoju Lučiano, Andželu Bruno bei kitais įvairiais „Ūsuotųjų Pitų“ kartos atstovais.
Mane žavėjo jų apsukrumas, įtaka aplinkiniams, pavojingas gyvenimas. Ir kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad aš pats noriu gyventi tokį gyvenimą.
Nežinau, kaip tai paaiškinti, bet manęs pilkas gyvenimas, butas su storu kilimu, kažkokia popierinė karjera ir žmona su trimis vaikais nežavi nė trupučio.
Noriu būti garsus, noriu būti įtakingas, palikti savo vardą istorijoje, noriu kupino pavojų gyvenimo. Esu komunikabilus ir iškalbus, sugebu daryti įtaką aplinkiniams, todėl nenoriu gyventi nuobodžiai.
Manęs niekada nežavėjo tokie bukagalviai smulkmės kišenvagiai kaip Lietuvos nusikaltėliai. Noriu būti pasaulinio lygio gangsteris, nueiti ir nuveikti kur kas daugiau, išvystyti tarptautinį kartelį, suvienyti šešėlinio pasaulio atstovus.
Jaučiu, kad tai – mano pašaukimas. Ir tai mane šiek tiek gąsdina.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
