Jaučiausi išsekusi kaip išsunkta citrina, nes po trijų valandų nuožmaus moralinio spaudimo ir įkalbinėjimo pasirašiau su kredito banku „Bigbank“ vartojamojo kredito sutartį 1400 eurų. Už tai bendrovė „D Service“ man į rankas įdavė kosmetikos priemonių rinkinį, abonementą su 15 veido procedūrų metams, dar pridėjo VIP kortelę su 20 procentų nuolaida kosmetikos produktams.
Aš, kaip ir visi, buvau daug girdėjusi apie telefoninius sukčius, išviliojančius iš žmonių pinigus, apie įvairius apsišaukėlius, patikliems žmonėms įperšančius keistas prekes, arba tokius, kurie pasiima pinigus ir netesi savo įsipareigojimų. Dar apie agentus, įkyriai siūlančius dulkių siurblius už kosminę kainą, komunikabilius patalynės bei puodų pardavinėtojus.
Visada galvodavau, kokie naivūs turi būti žmonės, kad užsikabintų ant įvairių aferistų kabliuko. Sėdėdama kambaryje ant sofos su „auksiniu“ luitu, aš, stipri, protinga ir išsilavinusi moteris, dabar irgi tapau nesąžiningumo auka.
Po penkiolika minučių trukusios grožio procedūros veido oda buvo paraudusi ir perštėjo. Buvo šeštadienio vakaras, ir man norėjosi staugti iš nevilties.
Puoliau skambinti draugams ir papasakojau, kaip pasielgiau neapdairiai, susidomėjusi pasiūlymu apsilankyti naujame salone, esančiame sostinės Lvovo g. 7 (ši vieta man ilgam įsirėš į atmintį). Draugai, išgirdę mano pasakojimą, ėmė mane barti, kaip galėjau būti tokia lengvabūdė ir patikli, kad vienu mostu leidau iš manęs ištraukti 1400 eurų. Aš ir pati jaučiausi esanti kvaiša.
Viskas prasidėjo prieš kelias dienas. Į mano mobilųjį telefoną paskambinusi moteris greitakalbe išpylė optimistinį tekstą: „Laba diena, norime jums padovanoti procedūrą, kurios vertė 170 eurų. O trukmė 90 minučių. Ar džiaugiatės?“
Nors skambinusioji pasakė mano vardą, sutrikau ir tikrai neparodžiau džiaugsmo. Paklausiau, už kokius nuopelnus mane kažkas nusprendė apdovanoti? Moteris nesutriko ir pasakė, kad jų salono nuolatinė klientė, kuri yra mano draugė ar kolegė, rekomendavo pasiūlyti man nemokamai pasinaudoti grožio procedūra.
Paprašiau pasakyti geradarės klientės vardą ir pavardę. Skambintoja patikino, kad to padaryti šiuo metu negali, nes tokių duomenų jai reikėtų ilgai ieškoti tarp krūvos sutarčių.
Moteris mane nuramino sakydama, kad toji geradarė draugė tikriausiai pati netrukus apsireikš ir pasakys apie savo poelgį. Kita vertus, jeigu man labai reikės, informacijos galima paieškoti, kai apsilankysiu jų salone.
Turiu ne vieną geranorišką draugę, kurios kartais pateikia malonių staigmenų. Pamaniau, gal tai kurios nors iš jų sumanymas, norint padėti man nusimesti nuovargį po darbų. Juolab artėjo mano gimtadienis, tad netikėtų dovanų buvo galima laukti. Man skambinusi moteris pasiteiravo, ar pageidausiu procedūros veidui, ar plaukams. Sumaniau palepinti veidą.
Malonią dovaną žadanti moteris liepė būtinai katu su savimi turėti asmens dokumentą: pasą, asmens tapatybės kortelę ar vairuotojo pažymėjimą. Nustebau. Nuo kada grožio centruose reikia pateikti asmens dokumentą? Tarsi skaitydama mano mintis, moteris pasakė, kad asmens dokumentas yra reikalingas tam, kad dovana atitektų būtent tam asmeniui, kuriam skirta.
Netrukus aš patyriau, kam iš tiesų yra reikalingas dokumentas.
Buvau tvirtai įsitikinusi, kad jeigu suprasiu patekusi į rankas lupikautojų, siūlančių pirkti įvairias paslaugas ar produktus, spruksiu pasipustydama padus. Atėjusi nurodytu adresu, dairiausi, kur yra tas grožio centras. Ant 7 numeriu pažymėto namo nebuvo jokios iškabos, iš kurios būtų galima suprasti, kad tai yra grožio procedūras teikianti įmonė.
Tik pravėrusi vienas duris laiptų viršuje išvydau stovintį baltą stendą, ant kurio buvo įspaustas aukso spalvos delnas ir užrašas „Golden touch“. Už stiklinių durų buvo erdvi balta patalpa. Stovėjo administratorės stalas, laukiamajame sėdėjo kelios vidutinio amžiaus moterys ir vartė žurnalus. Čia pat už stiklinės pertvaros jaunutės merginos baltais chalatais klientėms kažką darė su plaukais.
Priėjusi prie administratorės pasakiau, kad atvykau atsiimti dovanos. Rudaplaukė aukšta mergina paprašė pateikti asmens dokumentą. Sakė turinti įsitikinti, kad aš esu tas pats asmuo, kuris gaus dovaną. Parodžiau savo asmens kortelę, tuo pat metu administratorė ištiesė anketą, kad parašyčiau vardą ir pavardę, nurodyčiau, ar esu kam nors alergiška.
Per tą laiką administratorė iš abiejų pusių apžiūrėjo mano asmens tapatybės kortelę, kurią, kol pildžiau anketą, buvau pasidėjusi ant stalo. Taip pat ji kažką užsirašinėjo. Kilo negera nuojauta, kad nusirašinėja mano asmeninius duomenis. Kam? Ir kam reikalingas asmens dokumentas, jei šios įstaigos darbuotojai niekada nebuvo manęs matę ir nežinojo net pavardės? Tad kokiu būdu jie galėjo išsiaiškinti, kad aš esu tas pats asmuo, kuriam paskambino telefonu?
Administratorė pasiūlė prisėsti šalia kitų moterų ir palaukti, kol mane pakvies konsultantė. Netrukus ji pasirodė. Tai buvo kokių 22 – 25 metų mergina vardu Rita. Rita pasisakė, kad yra diplomuota politikos mokslų specialistė, tačiau pastaruoju metu dirba grožio industrijoje.
Kai jau tikėjausi, kad būsiu paguldyta ant baltos lovos ir man pradės daryti žadėtą veido procedūrą, Rita pakvietė pirmiausia prisėsti ant kėdės, užpildyti kelias anketas, pasikalbėti apie grožio priemones.
Man nepatiko tokia ilga ir kebli procedūra, jau ėmiau gailėtis, kad gaištu brangų laiką. Po darbo tikrai buvo nelengva klausyti ilgų ir nuobodokų kalbų. Konsultantė teiravosi, kokia mano profesija, kokia šeiminė padėtis, ar oda yra kam nors alergiška, kokias kosmetikos priemones naudoju, ar dažnai naudojuosi kosmetologų paslaugomis.
Tuomet, nusivedusi mane prie veidrodžio, konsultantė paprašė, kad įvertinčiau savo išvaizdą pagal 10 balų sistemą. Skyriau sau 4 balus, nes vakare sėdėdama prieš saulę ir įkyriai klausinėjama nesijaučiau esanti geriausios formos.
Man buvo pasakyta, kad bus atliekama stebuklus daranti procedūra su Izraelio kompanijos produkcija. Ypatingos liaupsės buvo skiriamos kaukei su auksu. Pabrėžė, kad kremai į giluminį odos sluoksnį bus įtrinti specialiu aparatu.
Prieš procedūrą vieta vidinėje rankos pusėje buvo ištepta kažkokiu skaidriu tepalu, tuomet tą vietą pavedžiojo aparatėliu, pavadintu „Biolong“. Rita sakė, kad tokiu būdu per kelias sekundes nustatys, ar mano oda yra alergiška šiai priemonei.
Konsultantė sakė, kad to daryti nereikėtų, nes kosmetika daro stebuklus ir puikiai tinka visokio tipo odoms: tiek sausai, tiek riebiai, tiek jautriai ar mišriai. Kitaip sakant, visoms moterims daroma viena ir ta pati veido procedūra.
Tačiau tokį patikrinimą ji daranti dėl to, kad viena klientė praėjus dviem savaitėms po procedūros pranešė, kad jos veido odą alergizavo. Paklausiau, kaip ši istorija baigėsi. Rita nusijuokė, kad alergija negalėtų pasireikšti po dviejų savaičių, tad klientei nepavyko įrodyti savo tiesos. Taip pat konsultantė pasakė, kad iš pradžių procedūra bus daroma vienoje veido pusėje, kad pamatyčiau skirtumą.
Po daugiau kaip pusę valandos trukusios kalbos aš išsitiesiau ant lovos. Procedūra truko kelias minutes. Rita vienus produktus užtepdavo, kitus nuvalydavo. Veido glostymas visai patiko. Norėjau išsitiesusi kosmetologės lovoje pagulėti ilgiau, tačiau Rita liepė keltis, šiek tiek sukosi galva. Mergina pasiūlė padėti atsikelti, bet nenorėjau atrodyti visiška paliegėlė.
Priėjusi prie veidrodžio ėmiau save apžiūrinėti. Rita man sakė, kad skirtumas pastebimas. Nesiginčijau, nors skirtumo beveik nepastebėjau. Gal tik viena pusė veido, kuri buvo masažuojama į viršų, sukėlė jausmą, kad yra šiek tiek stangresnė.
Po kelių dienų aš namuose atlikau panašų eksperimentą: pusę veido rankomis masažavau nuo smakro apačios į viršų. Po penkių minučių pasižiūrėjau į veidrodį. Jausmas buvo toks pat – kad masažuota veido oda truputį pakilo į viršų.
Kai jau tikėjausi, kad įvertinus skirtumą man bus atlikta procedūra kitai veido pusei, Rita paprašė dar kartą prisėsti ant kėdės. Štai dabar prasidėjo įdomiausia dalis.
Rita vėl ėmė pildyti anketas. Klausė, ar procedūra patiko? Net jei ir būtų nelabai patikę, tikriausiai nebūčiau drįsusi peikti. Juk sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Tada Rita paprašė pagal 10 balų sistemą įvertinti jos darbą, klausė, ar patiko kosmetika, ar norėčiau tokią naudoti.
Supratau, kad tuoj man pradės siūlyti pirkti priemones. Taip ir buvo. Rita man pasakė, kad turi ypatingų pasiūlymų. O aš vis dar sėdėjau su kosmetikos priemonėmis ištepta viena veido puse.
Konsultantė iš pradžių pasiūlė įsigyti abonementą už 4200 eurų, kurį sudarė 15 veido, 15 plaukų, 15 kūno procedūrų, dermatologės konsultacijos, taip pat trys kosmetikos priemonių rinkiniai.
Rita sakė, kad suma gana didelė, tad ją galima sumokėti per metus arba dvejus. Mergina tikino, jog dėl pinigų nereikia jaudintis, nes su manimi tuoj pat bus sudaryta greitojo kredito sutartis. Tiksliau, kredito bankas kompanijai „D Service“ tuoj pat perves 4200 eurų, o man kas mėnesį teks bankui mokėti įmokas.
Dabar supratau, kodėl visų klienčių prašoma ateinant atsiimti grožio „dovanos“ atsinešti asmens dokumentą.
Pasakiau, kad nenoriu nieko pirkti, kad nesu pasirengusi mokėti tokios sumos, kad išvykstu į užsienį, kad turiu kitokių finansinių įsipareigojimų. Tačiau Rita tarsi įsirėmino į mane. Ji įnirtingai siūlė įsigyti abonementą su produktais.
Nepasidaviau. Tada konsultantė pradėjo siūlyti įsigyti abonementą už 2800 eurų. Tik šįkart į komplektą nebuvo įtrauktos plaukų procedūros ir plaukų priemonių rinkinys.
Kad įkyruolė nuo manęs atstotų, pasakiau, kad turiu kelias dienas pagalvoti. Žinojau, kad čia niekada negrįšiu. Tačiau mergina sakė, jog sutartį turiu pasirašyti tuoj pat. Sužinojau, kad kitame kabinete yra banko darbuotoja, kuri kaip tik tuo ir užsiima.
Rita nepaliaujamai gyrė kosmetikos priemones, tikino, kad jau po pirmos mano veido procedūros matyti didelis poveikis. Ji pasiūlė man apsilankyti pas odos gydytoją.
Gydytoja mane mėgino apdoroti gal dvidešimt minučių: išsakė vos ne mirties nuosprendį, patikinusi, kad mano odai reikia ypatingos priežiūros ir gydymo. Ir kad vienintelis būdas tai padaryti – naudotis šios kompanijos siūloma produkcija ir procedūromis. Manau, kad tas pats man būtų pasakyta ir apie plaukus, ir apie kūną. Laikas slinko, nuovargis vis labiau kaustė kūną ir protą.
Kai sugrįžau į Ritos kabinetą, ši pareiškė, kad man gali suteikti 50 procentų nuolaidą ir pasiūlė įsigyti 15 veido procedūrų ir veido priemonių rinkinį už 1400 eurų, sumą išmokant per dvejus metus. Aš ir vėl pradėjau muistytis ir sakyti, kad man reikia pagalvoti, kad kitą dieną jiems paskambinsiu. Norėjau kuo greičiau išsiveržti iš tos įstaigos, išsivaduoti iš kietų Ritos gniaužtų, grįžti į namus ir gerai išsimiegoti.
Tuomet aš nežinau, kas nutiko. Pajutau, kad negaliu blaiviai ir logiškai mąstyti. Aš pakliuvau į paspęstus spąstus. Jaučiau, kaip sukasi galva, darosi silpna. Konsultantė tai pastebėjo. Pasiūlė man prigulti ant lovos.
Pirmiausia per kelias minutes nutepliojo kitą veido pusę, paskui nusivedė į kažkokį laukiamąjį. Pasakė, kad kai tik pasirašysiu sutartį, iškart namo nešiuosi rinkinį veido priemonių ir galėsiu jomis naudotis. Paėmė mano asmens dokumentą, netrukus atnešė baltą maišelį, į kurį buvo įdėta aukso luito formos dėžė. Ją atidariusi konsultantė ėmė pasakoti apie priemones ir liepė džiaugtis pirkiniu.
Nežinau, džiaugiausi ar ne. Jaučiausi tarsi sapnuočiau, galvojau, kad tai kažkoks filmas, kuris netrukus pasibaigs. Prie kito staliuko sėdėjo moteris ir konsultantei iš savo mobiliojo telefono diktavo įvairių moterų vardus bei telefonų numerius. Rita man paaiškino, kad kiekviena konsultantė iš klienčių siekia išpešti kuo daugiau telefonų numerių. Nes pirmosios vietos laimėtojai yra pažadėtas prizas – kelionė į Izraelį. Rita sakė, kad labai nori laimėti šią kelionę ir todėl šiuo klausimu labai stengiasi.
Prie kito staliuko sėdinti moteris buvo apsupta dviejų darbuotojų, šios ją vertė pasirašyti sutartį. Moteris aiškino, kad turi pasitarti su vyru, nes jis šeimoje tvarko finansus. Darbuotojos aiškino moteriai, kad tik ji pati atsako už savo grožį ir neprivalo su niekuo tartis. Paskui jos visos pasitraukė į kitą patalpą. Grįžusi viena darbuotojų džiugiai pranešė: „Na va, pasirašė. O aiškino, kad vyras viską sprendžia. Bet tai buvo tik atsikalbinėjimas.“
Tuo metu pro šalį praėjo tamsiaplaukė moteris, su kuria prieš procedūrą kartu sėdėjau laukiamajame. Ji išsinešė du baltus maišelius su kosmetikos priemonėmis. Supratau, kad ji pasirašė 2800 eurų sutartį. Galima pagalvoti, kad visos šios moterys buvo milijonierės. Toli gražu ne. Tai buvo vidutinį darbo užmokestį gaunančios dailiosios lyties atstovės. Visos pasinaudojo kreditu.
Aš į vadinamąjį grožio centrą atėjau prieš 17 valandą, iš jo išėjau po 20 valandos. Procedūra truko ne daugiau kaip 15 minučių, visą kitą laiką atėmė smegenų plovimas.
Atsitokėjau po valandos grįžusi į namus. Negalėjau patikėti, kad galėjau šitaip pasielgti. Puoliau skambinti draugėms. Šios buvo nustėrusios. Manė, kad gal man buvo padarytas stiprus hipnotinis poveikis. Draugės klausė, ką tame centre valgiau ar gėriau. Man įsiūlė vandens ir kavos. Tvirtai žinojau, kad šią kvailystę turiu ištaisyti ir kažkokiu būdu nutraukti tą sutartį.
Kitą dieną iš pat ryto nuskubėjau į Lvovo gatvę. Laukiamajame ir už stiklinės pertvaros įrengtoje procedūrų salėje sėdėjo gal penkios moterys. Aš pastačiau ant administratorės stalo „auksinį luitą“ ir pasakiau norinti kuo greičiau nutraukti sutartį ir atiduoti prekes.
Mergina paaiškino, kad ji to padaryti negali, kad šiuo klausimu turiu kreiptis kitą dieną, kai bus kažkokia Vida, vienintelė, sprendžianti sutarties nutraukimo klausimus. Man pasakė, kad toji Vida man pati gali paskambinti. Tokiais pažadais jau nebetikėjau. Žinojau, kad turiu kautis, nelaukdama kvietimo.
Laukti kito ryto buvo nelengva. Tačiau turėjau laiko pasitarti su pažįstamais advokatais, susidėlioti mintis, įspėjau visus pažįstamus apie „dovanas“ siūlančią įmonę, paieškojau apie kompaniją „D Service“ informacijos. Beveik nieko apie ją neradau.
Internete buvo įdėtas tik kompanijos skelbimas, kuriame ieškoma norinčiųjų tapti grožio konsultantėms – estetėmis. Darbo pobūdis: bendravimas su klientais, sveikatos ir grožio produktų bei paslaugų pristatymas. Reikalavimai darbuotojui: komunikabilumas, reprezentatyvi išvaizda, noras siekti užsibrėžtų tikslų, noras tapti geriausiam, o rusų kalbos mokėjimas būtų privalumas.
Kaip ir galvojau, su kosmetologija tai visiškai nesusiję. Dabar buvau įsitikinusi, kad tos jaunutės konsultantės, tomis pačiomis priemonėmis vienodai tepančios visų veidus, neturi kosmetologių diplomo.
Lietuviškuose tinklalapiuose nieko neradau apie kosmetiką „DeAura“. Tačiau rusiškuose portaluose informacijos buvo nemažai. Ypač daug skundų, kuriuos rašė moterys, užkibusios ant šiuos produktus siūlančių prekeivių jauko. Taip pat radau buvusių darbuotojų pasakojimų.
Viena buvusi konsultantė iš Maskvos pasakojo: „Aš dirbau šioje įmonėje, viskas iš šono tarsi normalu, išskyrus tai, kad nuo tavęs paskutinį kailį yra pasiruošę nudirti, jeigu nieko neapgausi. Šiuos kremus pilsto prie Maskvos. Gelis pasitaiko tai skystas, tai tirštas. Per du mėnesius man prasidėjo baisi rankų alergija.
Manau, imti kreditą yra tikras siaubas, man buvo gaila tų moterų, kurios užkibo. Konsultantes verčia mintinai išmokti visą pristatymo tekstą. Aš iš ten išėjau, nes nepadėjau didinti prekių pardavimo plano, tai yra, nesugebėjau apmulkinti nė vieno kliento. Ir tuo labai didžiuojuosi. Mano sąžinė rami. Visiems pažįstamiems pasakiau, kad vengtų šios kontoros. Gerus pinigus pelnosi šie aferistai, 650 pardavimų per mėnesį. Darykite išvadas.“
Kai kurios į pinkles patekusios moterys internete svarstė, kad gal joms kažko buvo įpilta į kava ar arbatą, gal jos buvo užhipnotizuotos, kad sutiko su protu nesuvokiamomis sąlygomis.
Viena buvusi tokios kompanijos darbuotoja sakė, jog didžiulio pardavimo priežastis slypi psichologijoje, nors hipnozės metodai tam tikra prasme taip pat naudojami: „Mus mokė aktyviai gestikuliuoti ir būtinai žiūrėti klientei į akis. O klienčių atsikalbinėjimo profilaktikos mus mokė kiekvieną dieną.“
Kitą rytą pirmiausia nuėjau į vartojamąjį kreditą išdavusį banką „Bigbank“. Pakvietė teisininką. Jam viską papasakojau, parodžiau sutartį. Juristas kažką žymėjosi popieriaus lape. Sakė, kad gerai padariau, jog pirmiausia kreipiausi į banką. Paaiškino, kaip reikia parašyti prašymą nutraukti sutartį.
Pas „dovanų“ teikėjus ėjau su kolege. Taip drąsiau, be to, man buvo reikalingas liudininkas. Administratorė vėl pasiūlė prisėsti ir palaukti. Tai jau buvo trečias mano apsilankymas šioje organizacijoje. Buvo praėjusios tik dvi dienos, bet atrodė, kad pralėkė visa amžinybė.
Už stiklinės pertvaros sėdėjo 50 metų perkopusi moteris su puse išplautos galvos. Šalia buvo įsitaisiusi jaunutė konsultantė ir nenuleisdama nuo klientės akių siūlė pirkti abonementą. Girdėjome, kaip brandi moteris lyg atsiprašinėdama teisinosi, kad neturi pinigų, kad skurdžiai gyvena, kad sumokėjus mokesčius jai beveik nieko nelieka pragyvenimui.
Konsultantė, tarsi to negirdėdama, kamantinėjo, kiek moteris turi pinigų, kiek ji galėtų mokėti už abonementą. Aiškino, kad plaukų priemonių ir procedūrų jai verkiant reikia, kad tai bus gera investicija, kad dėl pinigų ši gali nesijaudinti, nes jai bus suteiktas beprocentis kreditas.
Tuo metu atsidarė įstaigos durys ir į vidų nedrąsiai įžengė apie 60 metų moteris. Maždaug mano mamos amžiaus, pagalvojau. Ji pasakė, kad atėjo dovanos, ir administratorei ištiesė pasą.
To jau buvo per daug. Pakilusi nuo kėdės sušukau: „Tik neduokite paso. Bėkite iš čia kuo greičiau, kad nepatektumėte į jų žabangas!“ Norėjau, kad tai girdėtų ir moteris su pusiau išplauta galva. Sutrikusi atvykėlė atitraukė pasą. Aš jai puoliau pasakoti, kokia „dovana“ jos čia laukia.
Viena iš administratorių man piktai sušnypštė: „Sėskitės ir nekelkite triukšmo.“ Pasakiau, kad jeigu man dar aiškins, tai iškviesiu policiją. Tuo tarpu pagyvenusi moteris į rankinę įsikišo pasą ir apsisukusi išėjo. Pasidžiaugiau, kad bent vieną moterį pavyko laiku įspėti.
Administratorės, bijodamos, kad nesukelčiau dar didesnio skandalo ir neišvaikyčiau tokių pelningų klienčių, kažkam paskambino. Po akimirkos prisistatė Vida ir pakvietė eiti į jos kabinetą. Klausė, kokių turiu nusiskundimų. Skambėjo graudžiai juokingai.
Pasakiau, kad turiu daug nusiskundimų, kad noriu grąžinti nepanaudotas prekes ir nutraukti sutartį. Dabar aš buvau stipri ir kovingai nusiteikusi. Vida kažką kalbėjo apie jų teikiamų paslaugų kokybę, sakė, kad visi klientai yra labai patenkinti. Nuo melo buvo šlykštu.
Suprantu, kad telefoniniai sukčiai yra kalėjimuose sėdintys nusikaltėliai, bet kaip pavadinti šias jaunas konsultantes, kurios be sąžinės graužaties įkalbinėja pasirašinėti sutartis pinigų būtiniausioms reikmėms stokojančias moteris, kurios joms tiktų į mamas ar močiutes?
Kai savo pareiškimą įteikiau Vidai, ši jį pasirašė. Vieną pareiškimo kopiją atidavė man. Paskui pareikalavo grąžinti vartojamojo kredito sutartį, sakydama, kad jos reikia norint su banku nutraukti sutartį. Tačiau prisiminiau, kad advokatė mane perspėjo jokiu būdu nepalikti jiems sutarties. Pasakiau, kad sutarties neatiduosiu, juk jie irgi turi tokią pačią sutartį, tad tegu ja remdamiesi ir sprendžia visus reikalus.
Kai uždariau daug nervų man sugadinusios įstaigos duris ir išėjau į saulės nutviekstą gatvę, pasijutau neapsakomai laiminga ir laisva. Vien todėl, kad atsikračiau to nelemto „aukso luito“. Manau, gavau didelę pamoką, kuri, neabejoju, ateityje man labai pravers.
* * *
UAB „D Service“ susipažino su moters pasakojimu, tačiau nepanoro kalbėti apie galimą nesąžiningą klienčių verbavimą. Klientų aptarnavimo konsultantas Harel Mey Talo pateikė tokį komentarą:
„Grožio centras „Golden Touch“ pradėjo veiklą Vilniuje šį pavasarį – pirmiesiems klientams duris atvėrėme šių metų balandžio mėnesį. Centre teikiamų grožio paslaugų išskirtinumas yra tas, jog klientėms siūlome ne pavienę paslaugą, o paslaugų abonementą, kadangi, mūsų nuomone, geriausių rezultatų ir ilgalaikio poveikio grožio puoselėjimo srityje pasiekiama tik metodiškai ir reguliariai atliekant tam tikras procedūras bei naudojant tinkamą ir kokybišką kosmetiką.
Centre „Golden Touch“ teikiamų paslaugų abonentą sudaro tiek kosmetikos rinkinys, kurį klientės gali naudotis namų sąlygomis, tiek tam tikras centre teikiamų profesionalių grožio puoselėjimo procedūrų skaičius per metus, specialistų konsultacijos bei kitos papildomos paslaugos nuolatiniams klientams.
Procedūros centre atliekamos naudojant tik ypač kokybišką Izraelyje pagamintą kosmetiką, kurios kokybę patvirtina notifikavimo procedūros ir registracija CPNP duomenų bazėje (atsakingas asmuo: SIA „PF Invest“), kas leidžia ją naudoti Europos Sąjungos šalyse.
Kitas mūsų centro išskirtinis bruožas yra tai, jog klientai „iš gatvės“ pas mus nepatenka. Klientams paslaugos centre teikiamos tik pagal išankstinę registraciją, o klientus mes registruojame dviem būdais: klientai gali patys paskambinti į centrą ir registruotis procedūrai, taip pat klientus kviečiame mes patys.
Kviesdami klientes patys, skambiname joms telefonu, skambiname moterims, kurių vardus bei telefono numerius mums pateikia mūsų centre jau apsilankiusios klientės, kurios liko patenkintos mūsų paslaugomis, o tokių klienčių mes jau turime ne vieną ir ne dvi. Veiklą Vilniuje mes ką tik pradėjome, tad kai kurias paslaugas vis dar tobuliname.
Pavyzdžiui, ugdant pirmosios grandies darbuotojų profesionalumą. Mes ką tik pradėjome rinkti naujus darbuotojus, ateityje planuojame sukurti per 100 naujų darbo vietų, visiems jiems organizuojami mokymai, o jų kvalifikacija bus tobulinama nuolat. Tad mes šia kryptimi jau einame ir nuolat stengiamės, kad visos klientės iš centro išeitų patenkintos, laimingos, noriai grįžtų atgal ir rekomenduotų mus savo draugėms, šeimos narėms ar kolegėms.“
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
