Aistutė pasaulį išvydo 2010 m. kovo 17 dieną. Tai buvo laimingiausia diena mūsų gyvenime. Mergaitė gimė iš pažiūros sveika. Pagal Apgar skalę (naujagimio būklės po gimimo vertinimo testas-Red) gavo aukščiausią įvertinimą – 10 balų.
Tačiau jau trečiąjį savo gyvenimo mėnesį mažylė tapo itin nerami, ją kankino neaiškūs skausmai. Manėme, kad tai tiesiog pilvo diegliukai, būdingi kūdikystėje. Deja, laikui bėgant, dukrytei ėmė sparčiai didėti svoris, ji pati visiškai nustojo augti. Pusės metų mažylės veidas tapo apskritas kaip mėnulis.
Po kelių endokrinologų konsultacijų Vilniuje Aistutei buvo nustatytas Kušingo sindromas, o po išsamesnių tyrimų rastas piktybinis antinksčio navikas, dideliais kiekiais gaminantis hormoną kortizolį. Taip prasidėjo mūsų kūdikystė... 2010 m. rugsėjį buvome hospitalizuotos Vilniaus universiteto vaikų ligoninės urologiniame skyriuje. Aistutę operavo puikus chirurgas-urologas. Operacijos metu buvo pašalintas navikas kartu su antinksčiu ir inkstuku. Kadangi po tokios sudėtingos operacijos mažasis žmogutis nusprendė gyventi ir tęsti kovą su vėžiu, buvome perkeltos į Onkohematologijos skyrių, kur buvo paskirta ir taikyta chemoterapija.
Iki šiol prisimenu, kaip einant skyriaus koridoriumi žemė slydo iš po kojų... Žiūrėjau į plakatą, kuriame buvo pavaizduotos uogos, ir verkiau, kad mano kūdikiui galbūt nelemta sužinoti jų skonio... Meldžiau Dievo, kad dukrytė šioje žemėje pabūtų kiek įmanoma ilgiau.
Nepaisant liūdnos statistikos, jog tik 30 procentų su tokia diagnoze išgyvena iki 2 metų, o likusieji 70 procentų – dar mažiau, mes turėjome gražius 5-erius metus vaikystės!Per tuos metus kartu su dukryte daug nuveikėme, daug pažinome ir sužinojome.
Būdama 2-jų, Aistutė skyrė ir atpažino beveik visas spalvas. Ketverių ji jau mokėjo skaičiuoti ir pažino raideles. O sulaukusi 5-ojo gimtadienio, ji tvirtai žinojo, kuo nori būti užaugusi: mokslininke ir tik mokslininke, daryti bandymus ir eksperimentus.
Džiaugiausi, kad dukrytė auga sveika, gabi ir protinga. Nors dukrytės tėtis ir nusisuko nuo mūsų ir paliko mus kovoti vienas, stengiausi jai atstoti abu tėvus. Aistutė taip pat buvo mano ramstis. Kadangi dėl silpnos sveikatos nelankė darželio, padėdavo man darbuotis ir slaugyti visiškai neįgalią, paralyžiuotą moterį. 2015 m. mūsų kasdienybę sudrumstė nauja liga... Netrukus po penktojo Aistutės gimtadienio, birželio 16 d. dukrytę ištiko panašus į epilepsiją traukulių priepuolis. Po kompiuterinės tomografijjos tyrimo buvo rastas nemažas auglys dešinėje priekinėje galvos dalyje. Kauno klinikose dukrytė buvo sėkmingai išoperuota. Auglys buvo pašalintas visas, kiek buvo matomas.
Po auglio histologinio ištyrimo mūsų laukė staigmena – IV stadijos glioblastoma. Visiškai kitokios rūšies vėžys, nei buvo pirma... Vėžys smogė antrą kartą. Ir vėl tenka stoti į kovą.Deja, šįkart viskas daug sudėtingiau. Aistutei įtariamas Li-Fraumeni sindromas, dėl kurio suplanuotas spindulinis gydymas negalimas.
Todėl vienintelė išeitis – gydyti mergaitę chemoterapija, derinant ją su imunoterapija. Kadangi pastarosios ligonių kasos nekompensuoja ir gydymo pradžioje teks lankytis Olandijoje, prašome geros valios žmonių padėti šiai kovotojai, kol vėžys vėl bus sutriuškintas! Ji jau vieną kartą įrodė, kad vėžys – dar ne nuosprendis. Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“ suteikė teisę Aistės šeimai naudotis viena iš fondo atsiskaitomųjų sąskaitų. Planuojama, kad visas gydymo imunoterapija kursas, taikomas Aistei, kainuos apie 10 tūkstančių eurų. Paramą galima pervesti: Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“
Fondo kodas 300070090
Atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT49 7044 0600 0590 6807
AB SEB bankas, banko kodas 70440,
SWIFT kodas CBVILT2X
Mokėjimo paskirtis: Parašykite palinkėjimą Aistei. Aistei gautos paramos ataskaitą galėsite rasti čia.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
