Yra tik seklesni ir gilesni pakrantės ruožai, kurių negalima duobėmis pavadinti ir teigti, kad ten yra sūkuriai. Nėra jokių sūkurių jūroje. Jie būna tiktai upėse. Nėra ir srovių ties Palanga, tempiančių į jūrą. Tiesa, nedidelė srovelė yra, bet ir tai ne visada. Ji teka iš pietų į šiaurę. Bet kas nors šiek tiek mokantis plaukti, gali ją įveikti.
Papasakosiu du atsitikimus jūroje.
Kartą nuplaukiau nuo kranto kokius 200 metrų. Jūra buvo rami, vanduo šiltas. Taip beplaukiojant, pastebėjau į manęs link besiartinančią motorinę valtį. Na, galvoju, jūra rami, tad vairuojantis mane puikiai mato.
Bet... Valtis ir toliau lėkė tiesiai į mane! Vis dėlto, kai bebuvo likę gal kokie 5 metrai iki manęs, valtis staiga pasuko į šoną. O prie vairo buvęs Palangos gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas man pamojo plaukti į krantą...
Kitas atvejis – jūra buvo banguota. Plaukti banguotoje jūroje, o dar geriau per audrą – man vienas malonumas! Tad nieko nelaukęs ir nepaisydamas raudonos vėliavos, išplaukiau pasimėgauti bangų teikiamu malonumu. Nuplaukęs nuo kranto apie 200-300 metrų, pasukau į šoną ir toliau mėgavausi, nejausdamas jokių srovių ar sūkurių.
Po kurio laiko išgirdau krante kažką rėkaujantį per garsiakalbį. Nesupratau, ką ten rėkauja, bet supratau, kad čia jau tas pats J.Pirožnikas dirba dėl manęs. Vis dėlto į krantą neskubėjau. Galvojau, gal pamatys, kad neskęstu, ir nusibos rėkauti. Bet nenusibodo.
Nusibodo man plaukioti, tad grįžau į krantą. O ten užlaužė man rankas ir nusivežė į gelbėjimo stotį. Po to iškvietė policiją ir vien su glaudėmis nuvežė į policijos komisariatą. Apsirengti neleido. Buvau nubaustas 25 litų bauda. Tai įvyko praėjusiais metais, todėl litais. Taip vien tik su glaudėmis teko man tipenti namo per miestą.
Per savo 70 gyvenimo metų esu maudęsis maždaug 10 jūrų, trijuose vandenynuose, kur bangos buvo keliskart didesnės, nei būna Baltijoj, bet niekas manęs nei baudė, nei pastabą kokią išsakė, išskyrus Rusiją ir Palangą... Pasijutau kaip Stalino laikais.
Su tokiais draudimais galima nueiti iki absurdo – jei jau maudytis banguotoje jūroje draudžiama, nes tai kai kam pavojinga, tai tada uždrauskite ir kitus pavojingus dalykus: važinėti dviračiais, vaikščioti per perėjas, skraidyti lėktuvais.
Bet grįžkim prie gelbėtojų. Neradau jokios informacijos, kas kontroliuoja jų darbą, jų kvalifikaciją, kokios jų teisės. Apie juos smulkiau sužinojau tik iš vieno buvusio gelbėtojo. Esmė čia ta, kad Palangoje nėra nė vieno, turinčio gelbėtojo kvalifikaciją!
Tai kas Palangoje gelbsti skęstančiuosius? Apsišaukėliai, galintys tik numesti skęstančiam „baranką“? Kas patikrins ir įvertins tikrąjį jų darbą, kas jiems leidžiama, o kas ne?
***“
„Bendraukime“ susisiekė su Palangos gelbėjimo tarnybos vadovu Jonu Pirožniku, kuris pabrėžė, kad paplūdimio taisyklės galioja visiems, o piktybiniai poelgiai tik trukdo gelbėtojų darbą.
„Nesvarbu, ar žmogus moka puikiai plaukti, ar turi nedaug įgūdžių, privalome reaguoti į visus įvykius. Šis laiško autorius mums puikiai pažįstamas. Vyras buvo baustas ne vieną kartą. O mes esame priversti kas kartą į tokius rizikingus žmogaus veiksmus reaguoti. Vieno tokio žmogaus gelbėjimas tarnyboms kainuoja per šimtą eurų, o baudos už tokius veiksmus siekia tik nuo 3 iki 17 eurų“, – dėstė J.Pirožnikas.
Gelbėtojo teigimu, taisyklės, įspėjimai tam ir yra sugalvoti, kad žmonės suvoktų grėsmes, pavojus, o jei žmogus jaučiasi užtikrintas ir nenori sulaukti gelbėtojų dėmesio, gali tiesiog pasirinkti laukinius paplūdimius, kur jų gelbėtojai nestebės.
J.Pirožnikas nesutiko su teiginiu, kad gelbėtojais gali tapti bet kas.
„Gelbėtojų atranka vykdoma griežtai ir turi kelis etapus. Pirmiausia, atsirenkame iš įvairiausių sportininkų – plaukikų, bėgikų. Surengiame jiems pirmosios pagalbos apmokymus. Tada jiems reikia išklausyti specialius kursus. O po to kompetenciją dar tikrina įvairiausios institucijos“, – aiškino vadovas.
Ilgametę darbo patirtį turintis gelbėtojas palinkėjo elgtis prie vandens telkinių atsakingai ir nepamiršti, kad dėl tokių neatsakingų veiksmų gelbėtojai kiekvieną kartą rizikuoja savo gyvybe.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
